Apie uošvės santykius su žentu ir anytos su martimi buvo sugalvota daug anekdotų. Dažniausiai pašiepiamas kažkoks agresyvus elgesys, niekinimas, godumas, vyresniosios kartos priekaištai. Tačiau atsitinka ir priešingai. Čia Tamara mielai draugautų su savo sūnaus Artemo žmona, tačiau ten viskas labai sunku.
Maša Tamaros ir Artiomo bute pasirodė pernai. Prieš tai jaunuoliai susitikinėjo apie mėnesį, tada nusprendė apsigyventi kartu, o pas ją gyventi pasiūlė pati Tamara. Anksčiau apie Mašą ji buvo girdėjusi tik iš sūnaus, niekada nematė jos akyse ir apie mergaitę negalvojo ir nesakė nieko blogo.
Maša, vos apsigyvenusi savo sužadėtinio bute, ėmė elgtis labai įžūliai. Ji pasirodė gana sudėtinga, išlepinta ir, rodos, visiškai nieko negalinti asmenybė. Tačiau Artiomas kaip avinas tenkino jos užgaidas, nešiojo ją ant rankų, nupūtė dulkių daleles. Taigi, kol jaunikis buvo darbe, Maša galėjo gulėti visą dieną, retkarčiais išlįsdama į virtuvę, daug kalbėdama telefonu, klausytis muzikos. Ir ji rūkė tiesiai bute.
Ne, Tamara jai nereiškė jokių pastabų, ji gerbė sūnaus pasirinkimą, o pati sau pasakė, kad mergina jai – tik naujas žmogus ir reikia prie to priprasti. Taip jie gyveno, Tamara gamino maistą, skalbė, valė, Maša neturėjo nieko bendra su buitimi.
Tada jos senas draugas pakvietė Tamarą į jubiliejų. Ne toli, bet vis tiek į kitą miestą. Todėl Tamara nusprendė savaitę pasilikti su dienos herojumi, apie kurią tą pačią dieną pranešė vaikams. O kitą dieną sėdau į autobusą ir išvykau į kelionę. Tačiau grįžusi Tamara savo buto tiesiog neatpažino. Tai, kas ten atsitiko jai nesant, yra tiesiog nesuvokiama. Viskas aprūko, smarvė toks, kad verkti norisi. Kalnas nešvarių daiktų, aplinkui šiukšlės, neplauti indai kriauklėje. Ir kažkodėl visi baldai perkelti.
Apėmė jausmas, lyg bute būtų užsukę vagys. Maša žiūrėjo išsigandusiomis akimis į uošvę, kai ji jai pasakė pastabą, bet nieko nesakė. Po to moterys viską sudėjo į savo vietas, o Tamara ėmėsi valymo. Vakare skandalas kilo tik tarp Tamaros ir Artemo. Maša jam pasiskundė savo motina, ir jis nusprendė elgtis kaip džentelmenas, atsistojo už savo širdies damą. Tik dabar jis netikėjo savo mama ir pasakė daug užgaulių žodžių.
Tamara tylėjo, nurijo savo apmaudą. Ji ir toliau gamino maistą, valė, pirko bakalėjos, o Maša darė savo reikalus kambaryje ir toliau rūkė bute. Kartą Tamara negalėjo to pakęsti ir padarė pastabą Mašai, bandydama įtraukti ją į namų ruošos darbus, o ji vėl pasiskundė Artiomui. Vyriškis labai supyko ir pasakė, kad jie išvažiuoja. Tačiau Tamara puikiai žinojo, kad jaunimas negali sau leisti išsinuomoti būsto, todėl nuėjo į susitaikymą.
Taigi praėjo dar du mėnesiai. Tamara jau priprato prie nesuvokiamo tarnautojo vaidmens. Ir vieną dieną ji netyčia išgirdo Mašą kalbant telefonu:
„Negaliu sulaukti, kol numirs ši smėlynė. Pavargau su ja gyventi. Pasiimk žolelių! Įsiutina! Aš mirčiau greičiau, o mūsų butas pagaliau bus.
Tamara negalėjo to pakęsti, ji sukėlė skandalą Mašai, rėkė, verkė, išvarė ją iš namų. O Maša tik nusijuokė į veidą, o paskui vėl pasiskundė Artiomui. Tamara nelaukė, kol sūnus vėl pagrasins išsikraustyti, tačiau pati liepė susikrauti daiktus ir išeiti.
Taip gėda. Juk yra normalių uošvių, kurios padeda ir gerbia savo anytas. Tamara tikisi, kad Artiomas kada nors supras, kad padarė didžiulę klaidą ir neves Mašos. Juk ji turi vieną sūnų, bet marių gali būti daug.
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/svekrov-ne-smogla-podruzhitsya-s-nevestkoj.html
