Kai išgirdau šią istoriją, labai nustebau. Mes su vyru susiduriame su įvairiomis situacijomis, bet tokių tikrai niekada nebuvo.
Kol Marina prekybos centre mokėjo už prekes, jos vyras Artemas stovėjo nuošalyje. Atrodė, kad jie visai nebuvo kartu. Ir kai Marina pradėjo dėti maistą į pakuotes, Artemas išėjo į lauką. Moteris vos išropojo iš parduotuvės, o jos vyras stovėjo ir prisidegė cigaretę.
„Paimk maišelius, prašau“, – pasakė Marina, ištiesdama juos savo vyrui.
Vyras griežtai žiūrėjo į ją, lyg žmona verčia jį kažkokiems neteisėtiems veiksmams:
- O kaip tu pats?
Marina tikrai to nesitikėjo, ji buvo sutrikusi, klausimas ją tiesiog nustebino. Pasidarė taip įžeidžianti, o kartu ir gėda prieš jos vyrą. Ar vyras neturėtų padėti moteriai? Ar jis neturėtų padėti, bent jau fiziškai? Kodėl ji ištekėjo, jei viską daro pati? O kaip atrodys iš šalies: vyras eina lengvas, o šalia jo sielos draugas su sunkiais krepšiais?
„Paketai labai sunkūs“, – išspaudė Marina.
"O kas dabar, o jei aš nebūčiau su tavimi?" Vyras stovėjo savo vietoje.
Artiomas viską puikiai suprato ir matė, kaip žmona ėmė pykti, bet iš principo primygtinai reikalavo savo principo. „Kodėl aš turiu neštis šiuos krepšius? Kuo aš jai vergas, tarnas, o gal viščiukas? Ji pasakė, kad nešiok, dalykiškai, ji man dar papasakos “, - pagalvojo Artiomas. Ryte jis pabudo labai geros nuotaikos treniruoti žmoną. Jam labai patiko, kai ji supyko. Vyriškis apsisuko ir nuėjo link namo.
– Ar tu išvis? Kur tu eini? Paimk maišus! Marina nesėkmingai šaukė paskui savo vyrą.
Ji iki paskutinio tikėjosi, kad jis juokauja, bet jis vaikščiojo toliau ir net neatsisuko. Bet paketai tikrai buvo labai sunkūs, ir Artiomas apie tai žinojo, nes pats viską susidėjo į vežimėlį.
Nebuvo kur eiti. Moteris vos judindama kojas ėjo link namų. Ji vaikščiojo ir beveik verkė, taip norėjosi mesti tuos kvailus paketus. Visa pasinėrusi į savo mintis ji nepastebėjo, kaip priėjo prie įėjimo. Paskutinėmis jėgomis Marina žengė paskutinį žingsnį ir tiesiogine prasme griuvo ant suolo.
- Marina, labas! - tai buvo kaimynė Anna Nikolaevna.
„Sveikas, Bab Nyur“, - atsakė Marina.
Anna Nikolaevna draugavo su velione Marinos močiute. Tada anūkė paveldėjo butą, o Baba Nyura padėjo moteriai įvairiais buitiniais klausimais. Visą jų bendravimo laiką ši kaimynė-močiutė Marinai tapo tarsi gimtoji.
„Nagi, aš tau čia nupirkau saldainių“, – pasakė Marina.
Anna Nikolaevna turėjo nedidelę pensiją, o Marina periodiškai atnešdavo jai įvairių gėrybių. Jau savo bute Baba Nyura pamatė, kokie produktai yra maišelyje, ir nubraukė ašarą, buvo visko, ką ji taip mėgo, bet ilgą laiką negalėjo sau leisti. Kaimynė padėkojo Marinai ir ji nuėjo į savo namus.
– O kur mūsų paketai? - vyras išėjo susitikti su Marina, jau kažką kramtydamas.
- Ką, Tem? Kurį padėjai man nešti? Marina pažvelgė tiesiai į savo vyrą.
- Ai, eik, užteks tau, aš tik pajuokavau, bet tu įsižeidi ar kaip? vyras nusišypsojo.
- Ne, neįsižeidžiau, bet išvadas padariau pati, - ramiai atsakė Marina.
- Ir ką? – paklausė Artiomas.
„Neturiu vyro, maniau, kad ištekėjau už vyro, bet ne, ištekėjau už kažkokio kvailio“, – atsakė moteris.
„Aš dabar nesuprantu“, – pradėjo pykti Marinos vyras.
Ko tiksliai nesupratai? Marina ramiai tęsė. - Man reikia vyro šalia, o tau, matyt, irgi reikia vyro šalia, tiesa?
Artiomas paraudo, sugniaužė rankas į kumščius, bet moteris jau buvo nuėjusi į miegamąjį atsiimti jo daiktų. Vyras to nesitikėjo, ėmė teisintis, žinoma, nenorėjo išeiti:
„Ar to užtenka, Marish? Viskas buvo gerai, ką tada pradėjai? Ar esate pasirengęs taip sunaikinti savo šeimą?
- Kokia šeima, Tem? Štai tavo krepšys, tikiuosi, galėsi neštis pats, – Marina sviedė krepšį koridoriaus link.
Moteris puikiai suprato, kad toks vyro poelgis – tik pirmas varpelis, ir bus tik blogiau. Ir ji nusprendė nedelsiant sustabdyti netinkamą Artiomo elgesį. Geriau vienas, nei su tokiu nesąžiningu!
Štai tokia istorija. Na, ką tu sakai? Aš asmeniškai esu šokiruotas. O gal yra tokių, kurie stos į Artiomo pusę?
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/kak-nado-presekat-nepodobajushhee-muzhskoe-povedenie.html
