Sakoma, kad dar geriau pasakyti „atsiprašau“. Tačiau psichoterapeutai mano kitaip. Už ką, pasak ekspertų, neverta atsiprašyti
Kaip dažnai atsiprašote? Dėl verslo, tiesiog taip, už daugybę žodžių? Mes dažnai painiojame gerą veisimą su sudėtingesnėmis, psichologinėmis situacijomis, apie kurias net nesusimąstome. Ir jei taip nusidedate, turėtumėte įsiklausyti į psichoterapeuto Andrejaus Sumskio nuomonę. Jis pabrėžė pagrindinius dalykus, dėl kurių neturėtumėte prašyti atleidimo:
- jei jums nepatinka tai, kas vyksta;
- jei tavo principus nėra suvokiami. Tas pats pasakytina ir apie jūsų pačių slapčiausius troškimus;
- už praeities klaidas;
- už tavo mintis;
- už sėkmę;
- už kitų žmonių jausmus ir nepagrįstas viltis;
Taip pat yra keletas kitų situacijų, kai geriau tylėti, nei pasakyti „atsiprašau“.
Jei nori būti sėkmingas
Eksperto teigimu, perdėtas poreikis atsiprašyti gali sugriauti jūsų autoritetą darbe ir statusą visuomenėje. Juk žmogus, kuris už kiekvieną čiaudėjimą sako „atsiprašau“, tiesiog nustoja būti rimtai vertinamas, o į jį žiūri kaip į vėjo maišelį. Toks žmogus yra nesaugus, o kolektyvas tai ryškiai panaudoja savo tikslams. Būkite pasirengę pradėti šluostyti kojas.
Be reikalo atsiprašyti galite sugriauti jūsų patikimumą darbe / istockphoto.com
Jei nori būti lyderiu
Europos psichologų teigimu, atsiprašymo apribojimai... didina savigarbą! Taip, taip, tau neatrodė. Būtent tai prisideda prie vidinio lyderio, žmogaus, kuris žino, kaip išlaikyti pusiausvyrą ir žino, ko siekti, ugdymo.
Jei nori būti psichiškai sveikas
Psichologų nuomone, perdėtas jaudulys ir noras nuolatos atsiprašyti visai neliudija apie auklėjimą. Jei išsiskiriate „atsiprašau, atsiprašau“, jūs gyvenate pagal neigiamą scenarijų: nuo savęs plakimo iki žemos savigarbos. Labai dažnai užtenka tik pripažinti savo klaidą, o ne nusilenkti ir atgailauti. Beje, yra įskiepis „Just Not Sorry“, leidžiantis susirašinėjimuose rasti vietų, kuriose atsiduodate savęs naikinimui.
Noras nuolat atsiprašyti nėra susijęs su auklėjimu / istockphoto.com
Išlaikyti pusiausvyrą
Kas yra paradoksalu, kai buvo galima vystytis savikontrolė, verta suvokti štai ką: mūsų sienos baigiasi ten, kur prasideda svetimi. Nes dažnai patys to nepastebėdami susižeidžiame. Jei po kurio laiko supratote, kad „apsukote“ ir įžeidėte žmogų, tuomet geriau atsiprašyti. Tai yra įrodymas, kad esate stiprus žmogus, atsakingas už savo veiksmus.
Jus taip pat sudomins:
Kaip žinomi psichologai kovoja su stresu
5 ženklai, kad jūsų stresas yra pavojingas
