Tėvų ir vaikų problema yra amžina. Ir niekas iš tikrųjų nežino, kaip auginti vaiką, kol jis negims. Pirmiausia norėčiau atkreipti į tai jūsų didesnį dėmesį. Galų gale, kaip jūs nežinote, kaip teisingai auklėti savo vaiką, klystate, mokotės su juo ir tobulėjate, jūsų tėvai to nežinojo. Todėl daugumos vaikų nuoskaudų ir pretenzijų galima išvengti, tiksliau, pabandyti jas pamiršti. Ką gi iš tikrųjų vaikai niekada neatleidžia savo tėvams? Apie tai kalbėsime dabar.
Aš nekalbu apie tuos nusikaltimus, kai, pavyzdžiui, vaikas paprašo nupirkti jam brangų žaislą, suaugusysis atsisako, o kūdikis įsižeidžia. Mes kalbame apie tas situacijas, kurios gali sukelti gilų įtrūkimą tėvų ir vaikų santykiuose net labai ankstyvoje vaikystėje ir visiškai sugriauti pasitikėjimą.
Veltui daugelis tėvų nuvertina savo vaikų jausmus. Tikriausiai ne visiems suaugusiems pavyksta rimtai atsižvelgti į vaikų „bėdas“. Bet mums atrodo, kad smulkmena vyksta, bet vaikui tai gali būti tikra tragedija!
Pateikiame 2 vaikų nuoskaudas, kurios niekada neatsisveikina su tėvais
Sulaužyti pažadai
Kartą ir visiems laikams supraskite, kad negalite duoti pažadų, kurių niekada neišpildysite, negalėsite įvykdyti ar net neketinote. Mes patys apie tai sakome savo vaikams, kad jie nebūtų nepagrįsti. Bet kodėl tada to reikalaujame iš vaikų, o patys pažeidžiame šią taisyklę? Ypač blogi ir destruktyvūs yra tušti pažadai, skirti vaikui paguosti. "Neverk, aš tau nupirksiu šį automobilį", - vaikas nusiramina, bet paskui supranta, kad laikas bėga, o automobilio nepirko. Bet tai tik lengviausias pavyzdys, yra ir dar blogesnių!
Vaikas galų gale supras, kad tėvų pažadai visiškai nieko nereiškia. Nemanykite, kad vaikai yra kvaili ir kad jūsų apgavystė neturės jokių pasekmių. Per visą savo augimą jie mokosi iš mūsų, suaugusiųjų, ir savo elgesiu mokome juos elgtis neteisingai. Geriau karčią tiesą! Patikėkite, jūsų vaikas gali nepamiršti, kad nubaudėte jį už sulaužytą vazą ar apgaulę, bet už tai, kad pažadėjote jam paimti šuniuką iš galų gale jie neprisiglaudė, nes suprato, kad tau to nereikia, prisimins iki tavo labai senatvės, o gal net ir po to, kai tavęs nebebus. taps!
Nepagarbus požiūris
Tai yra problema labiau nei jauniems tėvams, taip pat, priešingai, vyresniems tėvams. Savo vaikus jie laiko kvailais padarais, neturinčiais teisės balsuoti, nėra apie ką su jais kalbėtis, todėl jie jiems negerbia. Ir jums pačiam yra žinomos tokios frazės: „užaugsi - suprasi“, „kiaušiniai vištos nemoko“, „Aš gyvenau savo gyvenimą, bet tu nieko nesupranti“? Jei taip, tada užjaučiu jus, turite nuoskaudą prieš savo tėvus! Nelaikykite savo vaiko žemesne būtybe, kuri turi viskuo jums paklusti ir visada tylėti. Tai neteisinga ir užgauli! Be to, jūsų vaikas užaugs paprastai nepritaikytas pilnametystei! Arba, priešingai, kada nors sukils, o jūs daugiau nei gersite.
Be to, vaikai niekada negerbs suaugusiųjų, kurie jų negerbia. Taigi pradėkite nuo savęs, jei norite būti autoritetu ir draugu savo kūdikiui viename asmenyje, tai yra, autoritetingu draugu!
Žinote, jei jums sunku atleisti tėvams, kreipkitės į psichologą. Jei suprantate, kad negalite susitvarkyti su vaiku, jūsų apsilankymas pas specialistą nebus gėda. Gaila būti tėvais, kuriems rūpi vaikai. Ir tada susimąstysite, kas nutiko, „juk aš jiems turiu visą savo jaunystę, pinigus, sveikatą“... Bet tu pradedi kasinėti ir paaiškėja, kad pats esi dėl visko kaltas!
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/2-veshhi-kotorye-deti-nikogda-ne-prostyat-svoim-roditelyam-dazhe-esli-te-pered-nimi-vsju-zhizn-budut-izvinyatsya.html
