Yoryuk-chanų šeimai buvo svarbu, kad gimtų įpėdinis, jų šeimos įpėdinis.
Vyresnysis sūnus Jukukas susilaukė dviejų suaugusių dukterų, o jo žmona Šokran nebegalėjo įtikti vyro artimiesiems su įpėdiniu. Viena viltis yra Kahramanas. Tačiau nedaugelis žinojo, kad Defne negali turėti vaikų. Tai reiškia, kad Jorjuk-chanų šeimoje nėra įpėdinių.
Pati Defne svajojo tapti mama, o draugės patarimu nusprendė pasinaudoti pakaitinės motinos paslaugomis.
Jei uošvė iškart palaikė šią idėją, tai Kahramanas nepaprastai nenorėjo žengti tokio žingsnio. Bet moterys paėmė vyrą į apyvartą, ir jis pasidavė.
Kiimet-khanum nusprendė pati spręsti šį klausimą ir surado tinkamą padorų merginą. Bet apvaisinimo procedūros metu paaiškėjo, kad Defne netinka motinos vaidmeniui.
Noras turėti anūką buvo toks stiprus, kad Kiimet-chanas savavališkai sutvarkė savo vaikų likimą. Ji nusprendė, kad nesvarbu, kas yra anūko mama, svarbiausia, kad jis būtų gimęs.
Bet, sprendžiant likimui, Defne dar prieš gimstant Elifui sužinojo, kad ji nebuvo šio vaiko motina. O mintis, kad kita moteris yra nėščia dėl vyro, ją suvalgė iš vidaus. Tačiau ji negalėjo to pripažinti Kahramanui.
Tuo remiantis uošvė ir uošvė dažnai ginčijosi, ir vieną iš tokių pokalbių išgirdo Kahramanas.
Moterys taip nusivylė abipusiais kaltinimais, kad nė nemanė uždaryti durų.
Jis pareikalavo paaiškinimo, tačiau Defne'as teigė, kad dėl visko kalta jo mama, ir ji apie tai sužinojo visai neseniai.
Kahramanas šaukė, kad motina sugadino jam gyvenimą, kad jis nenorėjo, kad jo vaiko motina būtų kas kitas, išskyrus Defne. Ir kad jam buvo gėda dėl jos.
Kahramano motina vienu sprendimu visiškai pakeitė sūnaus gyvenimą. Ir Kahramanas, kaip kilnus riteris, nusprendžia atskleisti šią baisią Elifo paslaptį.
