Esu tikras, kad žinote šį jausmą. Ilgai kažko sieki, judi į priekį, bet staiga nusprendi, kad visko, pavargus, užtenka. Nėra prasmės, laikas pasiduoti. Ir šiuo metu jokiu būdu negalite pasiduoti! Ar žinai kodėl? Kadangi tai reiškia, kad jau esate per porą žingsnių iki savo tikslo pasiekimo, liko labai mažai! Tiesiog toks savo jėgų išbandymas, būna, tai normalu.
Jei norite mesti rūkyti, būkite kantrūs, šalia jūsų yra kažkas tikrai vertingo ir turėtumėte pabandyti dar kartą! Nenuleiskite rankų, tiesiog nenuleiskite rankų ir neapleiskite savo darbo, retas pasiekia tikslą, nes pasiduoda. Ir taip mažai tų, kurie tikrai viską supranta, padaro paskutinį postūmį ir su nuostaba gauna tai, ko norėjo!
Būtent tomis akimirkomis, kai norisi pasiduoti, išbandoma tavo ištvermė, jėgos. Ir būtent tokiomis akimirkomis atrandi savyje visus turimus gebėjimus, pradedi daryti viską, ką sugebi, ką žinai, tarsi gautum antrą vėją!
Net jei tau sunku, nepasiduok! Galite tiesiog padaryti pertraukėlę, kad šiek tiek pailsėtumėte, o gal tiesiog reikia paprašyti kieno nors pagalbos arba šiek tiek pakeisti maršrutą! Galbūt reikia pažvelgti į problemos sprendimą kitu kampu, persvarstyti savo veiksmų planą, laikinai pereiti prie kažko kito.
Tau atrodo, kad judate kažkokiu labirintu. Ir būtent atokvėpio akimirką galite dar kartą peržiūrėti savo veiksmus, pakoreguoti tikslus, suprasti, kad jums tikrai svarbu pasiekti tai, ko norite! Esu tikras, kad jums tikrai pavyks sukaupti naujų jėgų ir rasti išeitį, kuri jums atrodė visiškai neįmanoma! Tiesiog būkite kantrūs, pailsėkite, bet nepasiduokite!
Daug geriau bandyti vėl ir vėl, o ne vėliau atsigręžti ir suprasti, kad tiesiog pasidavėte, kai iki tikslo liko vos pora žingsnių. Žinoma, būna, kad peržiūrėjus savo veiksmus staiga pasikeičia prioritetai, o svajonės mums staiga ima atrodyti ne tokios svarbios. Staiga mums tampa aišku, kad mes to visai nenorėjome. Išaugame vieną dalyką ir pradedame svajoti apie visai ką kitą. Taip, sutinku, kad taip būna. Tačiau svarbiausia – niekada nepasiduoti to, ko siekėte ir apie ką taip svajojote gauti ar pasiekti.
Nenuleiskite rankų, esate daug arčiau laimingesnio, daug arčiau nei manote. Kelyje į užsibrėžtus tikslus gali kilti daug kliūčių, tačiau, kad ir kaip keistai tai skambėtų, kuo sunkesnis tavo kelias link tikslo, tuo labiau tau jo reikia. Tai tik sako, kad eini teisingu keliu ir privalai visomis priemonėmis viską įveikti. Pamatysite, pabaigoje rasite ilgai lauktą atlygį!
Ir jei pakeliui į tikslą, jau ruošiantis pasiduoti ir viską mesti, staiga pajuntate keistą galvos svaigimą dėl kliūčių, tai reiškia, kad arba jums liko labai mažai, kad pasiektumėte tai, ko norite, arba einate neteisingu keliu, bet teisingesniu ir reikalingesniu kryptis!
Ar jums yra nutikę taip, kad ilgai ir užsispyrusiai judate savo tikslo link ir vieną akimirką tiesiog pajutote, kad viskas veltui, norėjote mesti, bet nugalėjote save, ir gavote tai, apie ką svajojote? O gal viską metėte, o paskui gailėjotės taip pasielgę? Pasidalinkite savo istorijomis komentaruose!
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/esli-vam-zahotelos-vse-brosit-znachit-vy-uzhe-pochti-u-celi.html
