Istorija yra įprasta, kuri gali atsitikti kasdien mūsų pasaulyje. Du draugai buvo draugai. Draugavo, draugavo, paskui kažkodėl susipyko, išsiskyrė keliai, nustojo bendrauti. Bet tada likimas juos vėl suvedė.
„Tanya daug metų linkėjo man žalos. Taip atsitiko, kad jai pavyko atidaryti savo nedidelį verslą, o aš tiesiog susiradau darbą šalia jos. Ne, ne tyčia, tik vėliau sužinojau, kad ji mūsų mieste. Apskritai radau labai gerą, perspektyvią, labai apmokamą vietą. O Tanya man viską sugriovė. Ji ką tik apsilankė tame biure ir valdžiai pasakė tiek daug bjaurių dalykų apie mane, kad jie manęs tiesiog nepriėmė. Ir tai, nepaisant to, kad pokalbį sėkmingai išlaikiau, o vieta, jau galima sakyti, paskirta man. Kaip tada jaučiausi blogai. Gavęs valdžios atsisakymą, nuklydau namo, o eidamas pro buvusios draugės kabinetą tiesiog pasakiau, kad po metų bus tuščia vieta, ir bumerangas suveikė.
Bumerangas anksčiau buvo naudojamas kaip ginklas. Atrodo, kad tai paprasta lazda, tačiau ji taip mikliai išlenkta, kad gali ne tik sunaikinti ten, kur lekia, bet ir grįžti pas tą, kuris ją išmetė. Ir laikui bėgant žmonės pastebėjo, kad daugelis jų daromų veiksmų, tada grįžta prie jų ir smogia pačiu netinkamiausiu momentu. Kas tai? Kas per velnias?
Visiems reikia tvarkos ir pusiausvyros. Jei žmonės nebaudžiami daro pikta, kam nors blogai daro, tuomet bus sutrikdyta pati pusiausvyra, prarandama gyvenimo prasmė. Kokia prasmė tada kurti šeimą, susirasti gerą darbą, statytis namą, pirkti automobilį, jei tada kas nors gali nebaudžiamas visa tai sunaikinti? Nėra prasmės – nėra energijos, dėl to – visiška netvarka. Neįmanoma daryti blogo, nebijant po to gauti tai, ko nusipelnei. Galbūt tai sugeba tik psichikos negalią turintys žmonės.
„Tanya verslas nuėjo į pragarą, ji bankrutavo ir viską uždarė. Po metų jos biuro vietoje tikrai buvo tuščia vieta, o jau 3 metus absoliučiai niekas ten iš principo nesinuomojo geros patalpos!
Kiek pastangų ir energijos Tanya išleido, kad jos draugas nebūtų pasamdytas! O po metų ji pati liko be savo verslo. Gal darbe buvo prakeiksmas? Žinoma, tikriausiai, taip ir norėčiau manyti, priskirdamas sau visagalybę, visgi šis bumerangas grįžo! Pats žmogus buvo tas pats bumerangas.
Taip niekšiškai elgiasi, kaip Tanya, tik impulsyvūs, maži žmonės. Taigi realizuoti save absoliučiai bet kokioje veikloje gana sunku. Ir tada bet koks žmonių padarytas blogis sėja nerimą. Jie puikiai žino ką daro, ir tikisi iš kitų keršto, o čia sapnuoja blogą svajonę, ir noras gerti alkoholį, baimė ir pan. Taip pat žmogus, kuris verčia kitus jaustis blogai, pradeda „šviesti“ savo negatyvumu, taip atstumdamas žmones.
Žmonės patys yra bumerangai. Žinoma, kartais norisi tikėti, kad turi kažkokią jėgą, visagalybę, kuri padeda, tiesą sakant, nieko nedarant, atkeršyti skriaudėjams. Bet reikalas yra tas, kad žmonės, kurie daro blogą, turi tikslą daryti blogus dalykus kitiems, o ne sau. Keista, bet bumerangas tikrai veikia. Žinoma, Tanjos verslas galėjo užsidaryti ir dėl kitų priežasčių, tačiau šių moterų istorija yra stulbinantis aiškus bumerango įstatymo pavyzdys.
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/zlo-vsegda-vozvrashhaetsya-bumerangom.html
