Anksčiau maniau, kad nesvarbu, kas tas žmogus. Jis gali būti apgavikas, vagis, vesti nesveiką gyvenimo būdą. Maniau, kad viskas iš vaikystės, kad viskas dėl auklėjimo, arba jam tiesiog lemta patirti išbandymus, kad išmoktų pamoką.
Bet vienu metu staiga supratau, kad taip, žmonės gali turėti tam tikrų trūkumų, bet šalia manęs turėtų būti tie, kurie turi tokį patį vertybių lygį kaip aš. Noriu būti šalia žmonių, kuriems labai svarbūs tokie žodžiai kaip sąžinė, sąžiningumas, orumas.
Manoma, kad šios savybės negali būti derinamos su moteriškumu. Mes, moterys, ypač, esame nuolat užsiėmę kasdieniame gyvenime ir retai kas dirbs ties išvardintomis savybėmis, jos neugdo moteriškumo, o atvirkščiai – tik trukdo. Tačiau klaidinga taip manyti. Žmonės turi turėti vienodas vertybes, tik tada santykiai bus ilgalaikiai ir kokybiški.
Man sunku bendrauti su vyrais, kurie net negali paaiškinti, ką jiems reiškia laikytis žodžio ar garbės. O žmogus, kuriam sąžinė yra tada, kai tiesiog nemeluojate, kelia didelį nerimą. Manau, kad sąžinė yra kažkas daugiau. Ir kai žmogus nesugeba paaiškinti visų šių kategorijų, taip pat negali atsakyti už savo veiksmus, tai kam man su juo bendrauti?
Nesuprantu tokių psichologų teiginių, kurie gali pateisinti absoliučiai bet kokį neigiamą žmogaus elgesį. Piktas, neatsakingas, amoralaus gyvenimo būdas? Viskas aišku, jis tik nemylimas vaikas šeimoje, turėjo toksiškus tėvus ir t.t. Ne! Jis tiesiog labai piktas ir neatsakingas. Vaikystė yra vaikystė, o kai suaugi, reikia pačiam lavintis, ugdyti gebėjimą atsakyti už savo veiksmus.
Tačiau daug lengviau rasti pasiteisinimą, užmesti savo elgesį kažkam. Išsiaiškinkite, kodėl skaudinate kitus. Taip sakant, atsikratyk. Bet kiekvienas žmogus turi smegenis, ir tai tam, kad mąstytų ir vertintų savo elgesį, analizuotų.
Taigi, net jei kažkas ten pastūmėja žmogų į vagystę ar kitus neigiamus veiksmus, jis gali minutei sustoti ir pagalvoti, ką gali kam nors blogo padaryti. Jeigu žmogus yra įpratęs gauti pinigus, malonumą absoliučiai bet kokia kaina, tai ar jis nusipelnė vadintis žmogumi? Jis yra paprastas gyvūnas, judantis tik savo instinktais.
Žmogus negali gimti iš karto ir būti sąžiningas, laikytis duoto žodžio, suprasti, kas yra orumas. Šios vertybės jame susiformuoja laikui bėgant, tačiau nepriklauso nuo aukštojo išsilavinimo, aukštų pareigų ar proto. Šios vertybės susiformuoja tik dėl sunkaus darbo su savimi rezultatas. O jei žmogus nenori dirbti su savimi, kam man gaišti savo laiką ir jam kažką įrodinėti?
Tikiu, kad tokiems žmonėms, įpratusiems gyventi kaip nori, mano gyvenime ne vieta. Ir aš tai supratau tik bėgant metams, ne kartą susidūręs su žmogaus žiaurumu. Niekada nekursiu santykių su tais, kurie sugeba įskaudinti kitus vien tam, kad jaustųsi gerai. Tokie žmonės slopins, o gali net visiškai sunaikinti.
Džiaugiuosi, kad dabar mane supa žmonės, kurių gyvenimo vertybės yra panašios. O likusieji tegu kapsto savo purvą, kaltina viską ir visus aplinkinius ir neatpažįsta, kad virsta gyvūnais.
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/u-vas-dolzhen-byt-odinakovyj-uroven-cennostej.html
