Mano dukterėčia Lisa nusprendė persikelti į naują butą, dovanotą jos tėvui kitame mieste. Ji jau seniai norėjo gyventi atskirai nuo tėvų, baigė institutą, jai patiko profesija, todėl problemų dėl įsidarbinimo nekilo. Vienintelis neigiamas dalykas, dėl kurio Liza buvo labai gėda, buvo gyvenimas jai nepažįstamame mieste, kuriame nebuvo draugų ir giminaičių. Tada ji sužinojo, kad jos buvusi klasiokė Irina taip pat ilgą laiką planavo išskristi iš savo tėvų lizdo, nedvejodama Lisa pasiūlė gyventi su ja.
Naujas butas buvo didelis, trys erdvūs kambariai, ilgas koridorius, didelė virtuvė, atskiras vonios kambarys, du balkonai. Na, tik dvarai. Taigi Liza net nesijaudino, vietos buvo daugiau nei pakankamai dviems. Irina neturėjo daug pinigų, todėl Lisa pasiūlė jai pirmą mėnesį gyventi su ja nemokamai, taip pat nupirko naują sofą. Likusi buto dalis buvo daugiau ar mažiau įrengta, suremontuota, nors ir sena.
Persikraustė, laikas susirasti darbą. Lisa iš karto gavo darbą geroje vietoje, o tada nusprendė padėti savo draugui. Dukra surado jai gerą vietą, oficialiai gaunant dideles pajamas, tačiau Irina kategoriškai atsisakė dirbti maitinimo tinkle. Ji sakė, kad suras ką nors sau tinkamo.
Irina į pokalbius ėjo taksi, išleisdama daug pinigų kelionėms. Ir galiausiai ji greitai iš jų pritrūko. Liza turėjo padėti, ji paskolino savo draugui. Po 3 savaičių paieškų Irina įsidarbino administratore mažame grožio salone. Darbas nedulkėtas, grafikas nuo 2 iki 2, bet visada galima persirengti ar pasiimti laisvą dieną, atlyginimas nedidelis, bet kiekvieną dieną galima pasiimti pinigų, o Irina buvo viskuo patenkinta.
Liza labai džiaugėsi Irina, tačiau ji manė, kad jos draugas ieškos kažko kito, kad galėtų laisvalaikiu užsidirbti papildomų pinigų. Bet ne, kiekvieną dieną, kai Liza grįžta namo, Irina sėdi prie kompiuterio ar televizoriaus, jos nešvarūs indai – virtuvėje, nuolatinė netvarka. Ji ne tik dirba tik 3-4 dienas per savaitę, bet ir vis tiek nieko neveikia namuose.
Tai, ką ji užėmė, Irina atidavė. Už butą jis duoda šiek tiek pinigų, o likusius stengiasi neišleisti daug. Visi taupo brangiems drabužiams ir dėl to taupo net maistui. Tačiau Liza visada prašo pasilepinti kuo nors skaniu. Po Lizos pretenzijų mergina porą kartų valėsi, bet be entuziazmo. Namui ji nieko neperka, pusmetį gyvena pas mano dukterėčią, o savo kambario net niekuo neįrengė. O ten tik nedidelė spintelė ir sofa, kurią jai nupirko Lizka.
Liza nemanė, kad jų artimas ryšys su buvusiu klasioku užsitęs taip ilgai. Liza nenori prašyti Irinos išsikraustyti. Be to, na, kur ta vargšė gyvens, ji neturi pinigų būstui išsinuomoti. Ji vos gali patraukti vieną, bet tikrai neis į nakvynės namus. Jai arba teks klajoti po keistus kampelius, arba grįžti pas tėvus, bet tada ji tikrai nekęs Lizkos.
Ir dabar Lisa sutiko vaikiną. Ten visi rimti, norėjo gyventi kartu. Pasiūlo jai persikraustyti pas jį, tik jis gyvena su mama, bet kam Lizai važiuoti pas jį ar gyventi nuomojamame bute, jei turi savo? Bet ne, yra klasės draugė, ir nėra kur jos dėti. O Irina jaučia Lisos nepasitenkinimą, tačiau prašo jos nesikišti į jos gyvenimą, vadina ją manipuliuotoja, skriaudėtoja, įsižeidžia ir pyksta. Sako: „Kai tau buvo nuobodu, tu mane pakvietė gyventi pas save, o dabar esi viskuo nepatenkintas, tikriausiai ketini mane išvaryti, išdaviku! Liza nežino, ką daryti, klausia patarimo. Ką tu sakai?
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/plemyannica-ne-znaet-kak-zastavit-podrugu-sehat-ot-nee.html
