Laišką tokia tema man atsiuntė viena iš skaitytojų, kuri sukėlė emocijų audrą, pasipiktinimą, užuojautą ir, žinoma, pasmerkimą. Tačiau pagalvojus susimąsčiau, kodėl moteris taip nusprendė ir kas gali priversti vyrą taip pasielgti? Gavęs laiško autoriaus leidimą, publikuoju jį savo kanale. Įvykiai šiek tiek pakeisti, kad su savo istorija nenurodytų siuntėjo. Kitas yra pats laiškas.
"Ei. Mano vardas Nadežda ir aš nebegaliu gyventi taip, kaip turiu. Kasdien galvoju, kaip susikrauti daiktus ir palikti savo vyrą, kurio gyvenimas tapo nepakeliamas. Aš paliksiu jam savo dukrą, nes aš atėjau pas jį vienas, o ji yra mūsų santuokos vaisius. Ir jis kaltas dėl santuokos griovimo, tai tegul pats ją auklėja, o aš „plausiu rankas“.
Mes susitikome prieš 8 metus „VKontakte“ svetainėje. Tada ten dar buvo populiaru susirašinėti ir nebuvo reklamuojamų pažinčių svetainių. Prieš pirmąjį susitikimą kalbėjomės apie šešis mėnesius ir galiausiai nusprendėme suorganizuoti pasimatymą.
Iš karto pamėgome vienas kitą ir, kaip sakoma, „užsidegė kibirkštis“. Mane iš karto turėjo įspėti jo nuolatinis blaškymasis telefonu, jie jam parašė, tada paskambino. Dėl savo jaunystės jį supainiojau su verslo žmogumi. Kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo dalykiškas, bet kitaip.
Santykiai vystėsi sparčiai, po 3 mėnesių susitikimų susirinkome, po šešių mėnesių pastojau. Buvome šokiruoti, bet laimingi. Žaidėme vestuves, o po šešių mėnesių gimė dukra. Nuostabi būtybė, kurią mylėjau visa siela. Bet dabar ne apie tai.
Dar nėštumo metu mano vyras pradėjo mėtyti keistus triukus. Arba jis dingdavo dienai, nieko neatsakytų, ne labas, tada grįždavo iš darbo girtas ir imdavo tvarkytis. Žinojau apie bendravimą su merginomis, bet uoliai užmerkiau akis. Anksčiau jie baisiai keikdavosi, bet paskui man atrodė, kad iš pradžių taip. Maniau, priprasim, priprasim ir viskas bus gerai. Bet tai tik blogėjo.
Kai dukrytei buvo 1,5 metu, turejau eiti i darba, o dukryte palikti mamai, vyras neturejo pastovaus darbo, bet su vaiku sedeti irgi nenorėjo. Jis kažkur nuėjo, o pinigų iš jo nemačiau. Neduok Dieve sauskelnių ar maisto atnešti – tai buvo tikras džiaugsmas.
Visiškai pasinėriau į darbo procesą, atsistojau ant kojų, vaikas išėjo į daržą, daugiau pasiekiau ir uždirbau. Mano vyras vis tiek kažkur išvyko, bet pinigų iš jo nebuvo daug.
Nusipirkau mašiną, padariau remontą, pamaitinau ir aprengiau visą šeimą, apmokėjau visas išlaidas.
Ir dabar, po 6 metų santuokos, sužinau, kad mano vyras turi kitų moterų. Taip, tai kiti. Buvo du. Apie vieną sužinojau iš kaimynės, ji matė, kaip jos vyras nuolat ateina su ja į mūsų namus, kai manęs nėra. Antroji gyveno kitoje gatvėje ir buvo nėščia. Iš mano vyro. Merginos nebuvo mano fantazija, susiradau susirašinėjimą ir vyras galiausiai viską prisipažino.
Po to buvo įžadai ir pažadai, kad daugiau niekada ir su niekuo. Bet nebėra pasitikėjimo, nebėra meilės, ir aš noriu viską pradėti iš naujo. O vyrui visus metus, kuriuos stengiausi dėl mūsų šeimos, palikti dukrą, kad jis pagaliau taptų atsakingas ir suprastų, kaip yra viską tempti ant savęs.
Esu pasiruošęs mokėti alimentus, pasiimti savaitgaliais ir darbo dienomis, jei įmanoma. Bet aš noriu laisvės ir nebesu pasiruošęs visko imtis ant savęs. Tai jo kaltė ir aš pavargau.
Aš turiu karjerą, mano dukra dabar eina į mokyklą ir aš neturiu galimybės visko derinti. Juk jis yra tėvas ir jo pareiga ją auklėti.
Pasakyk man, prašau, kaip aš galiu būti? Negaliu galutinai apsispręsti, bet jau esu ties riba.
Savo versijas rašykite komentaruose.
