Ne visi yra pasirengę pripažinti, kad turi tam tikrą pasipiktinimą savo tėvams. Be to, daugelis moterų yra visiškai įsitikinusios, kad jos neįsižeidžia, nepyksta, o kodėl iš viso galima pykti ant tėčio? Atidavė viską, ką galėjo, maitino, laistė, augino kaip galėjo. Taip, ne idealus, galbūt toli gražu ne idealus, bet apskritai normalus, geras, brangus. Tuo tarpu apmaudo vis dar gali būti, jis tiesiog nusėdo kažkur sielos gelmėse ir pamažu luošina dukros likimą...
Tėvas yra pirmasis ir svarbiausias vyras dukters gyvenime. Būtent pagal jo atvaizdą ir panašumą moteris tuomet išsirenka vyrą, kuria santykius, iškelia tam tikras savybes, kurias turėtų turėti jos partneris. Tai tiesiog įžeidimas tėčiui gali labai paveikti suaugusią dukrą ir, deja, gana blogai.
Štai moteris sako, kad tėčiui neturi jokio pykčio, o paskui paaiškėja, kad vaikystėje tėtis praktiškai nekreipė į ją dėmesio, nedalyvavo jos gyvenime, nepadėjo sprendžiant problemų. Atrodo, kad gyveno po vienu stogu, atrodo, kad tėtis buvo įrašytas pažymoje, atrodo, kad parūpino, pamaitino, aprengė, davė gerų dovanų, bet vis tiek yra įžeidimas. Tik pasitelkus gilias psichologines praktikas galima tarsi sugrįžti į praeitį, vėl prikelti skausmą ir suvokti, kad taip, yra pasipiktinimas! Svarbu tai daryti, iškelti tai, kas slypi giliai. Atrodo, kam visa tai maišyti? Tačiau svarbu atpažinti pasipiktinimą, kad jį priimtum ir paleistum.
Todėl, mielos moterys, rekomenduoju perskaityti šią informaciją, net jei esate tikra, kad tai ne apie jus. Tiesiog gali būti atvirkščiai.
Dėmesio deficito pasipiktinimas
Jei tėvas su dukra praleisdavo labai mažai laiko, kartais visai nekreipdavo į ją dėmesio, nedovanodavo jai priklausančio kiek rūpinamasi ja ir meilė, ji pradeda jaustis nemylima, o tai vėliau pereina į suaugusį žmogų gyvenimas. Paaugusi dukra sąmoningai sau ieškos vyrų, kad kompensuotų tėčio dėmesio trūkumą vyrams. Čia ir ankstyva meilė, ir susitikimai su vaikinais, ir ankstyvas nėštumas.
Toks elgesys rodo, kad giliai pasąmonėje dukra nori įrodyti visiems aplinkiniams, taip pat ir tėčiui, kad yra už ką ją mylėti. Kad ji verta vyrų dėmesio, nors pati tuo netiki.
Tai tikra psichologinė trauma, kuri privers moterį bijoti vienatvės, todėl ji prisikabins prie visų, kad tik neliktų viena. O kas yra moteriška laimė? Ir štai kaip tu gali išsisukti iš viso šito, jei atleisi savo tėvui!
Apmaudas, kad tėvas buvo žiaurus su dukra
Taip, tėčiai yra skirtingi, ir yra daug šeimų, kuriose tėvai yra tironai. Jei tėtis žiauriai elgsis su dukra, sūnumi, mama, dukra tai tikrai atidės, ir ji puoselės pyktį. Ir koks rezultatas?
Ir dėl to jau paaugusi dukra pradės ieškoti vyro, kuris būtų visiška jos tėvo priešingybė. Bet, deja, jis vis tiek suklups ir užmegs santykius su žiauriais vyrais.
Ir viskas, nes iš pradžių jos tėvas buvo pirmasis jos vyras. Net ir to nenorėdama, ji pasąmoningai ims prieiti prie tokių žmonių kaip tėtis. Bėgant metams tai tik blogės. Ir, kaip jau supratote, čia gali padėti tik tėvo atleidimas.
Apmaudas, kad tėvas apribojo dukters laisvę
Na, arba galite kalbėti apie tėvo hiperglobą. Tai labai neigiamai atsiliepia mano dukters gyvenimui. Iš pradžių ji siekia kuo greičiau ištrūkti iš tėčio rankų, išsilaisvinti, o paskui nebenorės su niekuo kurti santykių, nes bijo hiperglobos.
Galbūt ir gerai, kai moteris siekia laisvės ir nepriklausomybės, bet ar ji ras moterišką laimę? Mažai tikėtina! Todėl kol ji neatleis tėvui, tol jos gyvenimas nepagerės.
Kaip matote, visi 3 keliai, visi 3 nusikaltimai veda į atleidimą. Tai yra, tai yra problemos sprendimas. Ir jūs turite nuspręsti, ar neštis šią naštą toliau gyvenime, ar išsilaisvinti ir tapti laimingu!
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/obida-na-otca-razrushajushhaya-sila.html
