Remontas negali būti baigtas – jį galima tik sustabdyti. O kartais remonto pradėti nepavyksta dėl banalios priežasties – tam nėra pinigų. Arba tiesiog nesugeba. Tačiau yra žmonių, kuriems tai svarbu, nes būna akimirkų, kai šiuolaikiška renovacija ir gražus interjeras tampa itin svarbūs. Pavyzdžiui, kai ketinate pakviesti svečių.
"Močiutės" interjeras be kilimo
Sena draugė (klasės draugė) papasakojo, kaip neseniai susipažino su kitu mūsų bendramoksliu, bet kažkaip nerangiai viskas susiklostė. Jie susitiko prie pat jos namų esančiame prekybos centre ir atrodė, kad buvo ant liežuvio pakviesti ją arbatos (bent jau dabar, bent vėliau) pabendrauti šiltai, o ne šaltyje. Tačiau ji nedrįso dėl rimtos priežasties: namas buvo labai seniai neremontuotas, todėl butas yra „be ašarų neatrodysi“.
Buvau jos namuose pries kokius 5 metus (gyvename per akmeniu vienas nuo kito), tai suprantu apie ka ji kalba. Katė suplėšė tapetus ir minkštus baldus, tėvas šuo sugriovė grindjuostes, vidaus duris ir kampus, lubų plytelės atsiklijuoja įvairiose vietose, yra senos kaimynų įlankos pėdsakų burbuliuotų pavidalu tapetai. Tačiau ant sienos ilgą laiką nėra kilimo, kuris išskiria butą nuo klasikinio „močiutės“.
Remontas kreditu kaip gyvenimo norma
Būdamas aktyvus nuomos svetainėse, kartais stebiuosi, kaip brangiai ir turtingi žmonės įrenginėja savo butus, išleisdami nuožmius šimtus tūkstančių gražiam ir madingam (jų nuomone) interjerui. Į geras rankas jie dažniausiai atiduoda savo kates ir šunis vėliau, nes augintiniai nežino, kiek kainuoja laminatas ir baldai, kuriuos, žinoma, graužys kaip ir anksčiau. Tikras trileris atsiskleidžia, kai šį interjerą netyčia sugadina kaimynai.
Praėjusiais metais mano įėjime klostėsi tikra drama. Kaimynė iš penkto aukšto buvo ką tik įstačiusi baterijas, todėl išpylė visą savo kaulą. Ypač sunku buvo vienišai mamai iš trečio aukšto, kuri neseniai atsikraustė ir paėmė paskolą remontui. Atidžiai stebėjau šią situaciją pro akutę ir per jos verkšlenimą išgirdau, kad pas ją tik įtempiamos lubos už 30 tūkst., o paskola dar nesumokėta.
Mano tėvai turi draugą profesionalų remontininką. Jis teigė, kad didelio masto remontas tapo absoliučia norma, net jei jis objektyviai neįperkamas. Dažnai net dirbantys pensininkai ima šimtus tūkstančių paskolų, kad visiškai pakeistų butą. Ir yra tik viena priežastis – kad nebūtų gėda ką nors kviesti į svečius.
Jis papasakojo apie vieną užsakymą, kai 60 metų ir vyresni moteris paprašė šauniai ir šiuolaikiškai atnaujinti vonios kambarį (su tualetu), kurį pamatė pas draugę. Nuotraukos parodė, kad ji buvo ne blogesnė nei jos. Pinigai nesvarbu – imsiu paskolą tiek, kiek reikės.
Nesvetingi butai
Mano bute buvo atlikta dalinė renovacija lygiai prieš 15 metų, o kai kurie taškai liko nepaliesti nuo tada, kai persikėliau 80-ųjų pabaigoje. Butas, tiesą pasakius, tiesiog prašo kapitalinio remonto, bet aš neturiu tam lėšų ir, laimei, niekas neprašo manęs aplankyti. Jau pamiršau, kas yra „gyvi svečiai“, nes visi susitikimai natūraliai migravo į maitinimo erdves.
Naujųjų metų išvakarėse teko kviesti santechniką, kuris po šalnų turėjo išspręsti problemą tualete. Garsiai apgailestavo, kad tualetas labai senas, kad tokių nebegamina. Atsargiai pastebėjau, kad bute jau seniai niekas nebuvo atnaujinta. Jis, nė kiek nesusigėdęs, taip pat garsiai sutiko: „Taip, matau, kad remonto jau seniai nebuvo. Ahahahaha!" Buvo siaubingai nejauku ir gėda. Na, aš norėjau pataikyti iš apmaudo.
Grįžkime pas mano draugą. Psichiškai atsistojau į jos vietą ir supratau, kad jausiuosi lygiai taip pat. Aš jos irgi nekviesčiau, nes man būtų gėda dėl gero remonto trūkumo.
Bet kažkas man sako, kad tai net ne apie remontą, o apie mano pačios poziciją ir pasitikėjimą savimi. Na, žmoguje, kuriam skambini arba neskambini. Yra paprastų žmonių, visiškai nejautri kitų žmonių griuvėsiams. Kiti šnarpštės, o paskui vėjyje nešios įspūdžius, apraizgytus mediniais langais ir besilupančiais dažais.
Ar nedrovėtumėte butų be renovacijos?
