Žinau, kad labai sunku paimti ir paleisti tuos, kurie buvo tavo gyvenimo dalis, kuriems davei rūpestį ir meilę, tuos, kurie tapo tavo gyvenimo dalimi. Ypač sunku sunkiomis akimirkomis norėti, kad žmogus, kurio nebėra šalia, viską išgyventų kartu su jumis, palaikytų, padėtų, padėtų, tiesiog būk! Puikiai tave suprantu. Jūs nesate vieni, mūsų daug. Taip pat žinau, kas tai yra: toliau gyventi paskui žmogų. Be jo. Jūs vis dar toks pat, jūs vis dar gyvenate tą patį gyvenimą, bet jo nėra šalia.
Labai skaudu, suprantu, ir labai sunku. Tačiau supraskite, kad negalima nuolat mąstyti apie tuos žmones, kurie išėjo, reikia nustoti savyje laikyti viltį, kad viskas grįš į savo vietas. Ne, nieko negalima pakeisti, reikia nusileisti ir mokytis gyventi toliau. Įvertink save! Juk jei žmogus nori būti tavo gyvenime, jis ten bus, niekada neišeis. Jis dės visas pastangas, kad liktų su tavimi, dalintųsi ir vargais, ir džiaugsmais, tiesa? O jei ne, tegul viskas būna taip, kaip bus!
Tik nepykite ir neapkęskite tų, kurie išėjo! Nereikia prisiminti, kad jie tau padarė blogų dalykų, prisimink tik gera, su šiluma širdyje, su šypsena, nekankinant savęs ilgesio. Nereikia naikinti tų žmonių savo galvoje, kitaip tai tikrai virs neapykanta. Mylėk juos, bet paleisk, neprisiriš. Gyvenimas šalia jų tau tapo patirtimi, privalai išmokti pamokas ir gyventi toliau. Kai tik jūsų galvoje iškyla prisiminimai apie juos, pasistenkite palinkėti jiems tik geriausio. Galite jų pasiilgti, bet nenorite, kad jie sugrįžtų pas jus. Nereikia!
Jei žmonės, buvę tavo gyvenime, išėjo, vadinasi, jie tiesiog nebuvo pasiruošę tavęs mylėti ir vertinti, nebuvo pasirengę būti su tavimi. Taigi laikas nustoti norėti juos susigrąžinti. Ir jums nereikia jų apie tai klausti. Jūs negalite priversti žmogaus savęs mylėti, todėl nesvajokite apie tai. Tegul geriau susitvarko tie, kurie šalia neliko. Leisk jiems augti savo gyvenimo kelyje, kurio dalis tu nesate. Pradėkite vertinti tuos, kurie yra su jumis. Kol gedi išėjusiųjų, prarandi tuos, kurie dėl tavęs pasiruošę padaryti bet ką.
Susikoncentruokite į tuos, kurie yra jums artimi, pradėkite į juos atkreipti dėmesį, vertinti ir mylėti. Tai jie tave gerbia, jiems tu brangus. Jie moka atsilyginti tavo meile jiems, suteikia jėgų gyventi toliau, kvėpuoti, tobulėti. Nustokite laikyti juos savaime suprantamu dalyku, nepraraskite ryšio su jais, persekiokite tuos, kurie jums nieko neįtraukia.
Pagalvokite dar kartą ir nešvaistykite savo jėgų, energijos ir laiko galvodami, kaip grąžinti tuos, kurie nenori būti šalia jūsų. Nes galite prarasti daug grožio, leisdami savo praeičiai trukdyti normaliam jūsų egzistavimui dabartyje. Dažnai nesuvokiame žmonių, kurie rimtomis akimirkomis yra šalia, svarbos, neįvertiname tų, kurie su mumis dalijasi vargais ir džiaugsmais, jų dėmesį, meilę, pagalbą priimame kaip savaime suprantamą dalyką.
Tiesiog turite pasisemti patirties iš bendravimo su praeities žmonėmis ir nekartoti savo klaidų. Tačiau nereikėtų užsidaryti savyje, atsiverti pasauliui, užpildyti erdvės savyje tais žmonėmis, kurie tau linki gero. Pasaulis sugriuvo ne todėl, kad reikėjo su kuo nors atsisveikinti. Jei jie išvyko, arba jų misija šalia jūsų baigėsi, arba jie tiesiog nevertino jūsų ryšio rimtai.
Paleiskite praeitį ir joje likusius žmones, vertinkite tuos, kurie yra šalia, kitaip prarasite ir juos.
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/poka-vy-zaciklivaetes-na-teh-kogo-ne-vernut-teryaete-teh-kto-s-vami-ostalsya.html
