Yra toks dalykas kaip „gelbėjimo sindromas“. Ir iš tikrųjų yra daug žmonių, kurie, atrodo, su gerais ketinimais stengiasi kam nors padėti, ką nors patarti ar net išspręsti kitų žmonių problemas. Pasirodo, jie daro gera per prievartą, kai niekas jų net neklausia. Ar tai reikia daryti?
„Gelbėtojai“ įsitikinę, kad daro žmonėms gera, nes yra mylimi, nes linki laimės ir viso ko geriausio. Jie tuo nuoširdžiai tiki, primesdami savo artimiesiems savo įsitikinimus, ką geriau daryti ir kaip gyventi geriau. Tiesą sakant, toks primetimas yra gana klastinga savybė ir gali pabloginti santykius su žmonėmis, prarasti sveikatą ir sukelti nervų suirimą! Jei taip pat manote, kad turėtumėte padėti visiems, tada šis straipsnis skirtas jums!
O gal reikia pasirūpinti savimi, o ne skubėti gelbėti viso pasaulio?
Bus daug geriau, jei rūpinsitės savo gyvenimu, susikoncentruosite į save. Tada visi aplinkiniai pamatys jūsų sėkmę ir pradės jūsų ieškoti. Žiūrėk, kai pats žmogus nėra laimingas gyvenime ir nesimėgauja gyvenimu, jis pradeda viską, kas vyksta agresyviai reaguoja aplink jį, daug dramatizuoja, o kitų problemos jam atrodo neįtikėtinai baisios ir kompleksas. Taigi jis skuba padėti, užuot rūpinęsis savo gyvybe. O jei žmogus nepatenkintas savo gyvenimu, vadinasi, jis visiškai neturi resursų padėti artimui.
Nustokite gyventi dramoje!
Pavyzdys – tėvų ir vaikų santykiai. Mamos ir tėčiai, žinoma, savo atžaloms nori geriausio, todėl kišasi į asmeninį gyvenimą, o tada įsižeidžia, kad niekas neįvertina jų pagalbos. Taip pat gali atsitikti taip, kad vaikai prie to pripranta ir nuolat lauks tėvų pagalbos, užuot spręsdami savo problemas ir imdamiesi iniciatyvos. Ir kada nors jiems vis tiek tenka susidurti su visomis gyvenimo realybėmis, ir jie staiga supranta, kaip sunku viską padaryti ir koks žiaurus yra pasaulis. Galite pasiūlyti pagalbą, bet neturėtumėte jos priversti.
Leisk žmonėms eiti savo keliu
Čia tu darai gera žmogui, o ko tu lauki? Labiausiai tikėtina, kad jūsiškis įvertins šiuos impulsus? O jei primetate savo pagalbą ir savo nuomonę, vadinasi, jūs tiesiog tvirtinate save kitų sąskaita. Jus veda išdidumas, nes staiga nusprendėte, kad mokate teisingai mąstyti, elgtis, gyventi.
Jūs tiesiog negerbiate žmogaus, neleidžiate jam vystytis pačiam, neįvertinate to, kad jis nori daryti taip, kaip jam atrodo tinkama. Ir taip pat užkertate kelią jam suklysti, kurią padaryti turi teisę absoliučiai kiekvienas!
Be to, net jei žmogus su jumis sutiks, jo sieloje bus nemalonus jausmas, ir tai tikrai turės įtakos jūsų santykiams su juo. Pasirodo, per prievartą padėdamas žmogui eikvojate jėgas, energiją, išteklius, žmogus nesivysto savarankiškai.
Nustokite mokyti kitus
Kai žmogus bando mokyti kitus, parodydamas kitiems, kaip elgtis, o kaip ne, jis tiesiog tvirtina save! Jei žmogus vertina save, jis netrokšta mokyti kitų proto proto. Ar esate vyresnis, protingesnis, labiau patyręs? Na, ir naudokite visa tai sau ir savo gyvenimui. Nelipk prie kitų, jei niekas tavęs neprašo!
Bus daug geriau, jei tik pradėsite mylėti savo artimus, priimsite save ir juos, teisingai kursite santykius su kitais. Bet ką daryti, jei vis tiek norite padėti žmogui? Paklauskite jo, ar jam reikia jūsų pagalbos! Taip, viskas taip paprasta, ir nereikia iš savęs statyti herojaus ir puikaus gelbėtojo!
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/pochemu-ne-nuzhno-nasilno-prichinyat-dobro.html
