Vidutiniškai jie puikiai tinka vyresnio amžiaus žmonėms. Mat vyresni žmonės turi daugiau paruoštų širdies ir kraujagyslių ligų. Jie greičiau parodo efektą.
Na, tai yra, jaunesnis žmogus infarkto lauks 10 metų, o kai laukia, tada niekas neprisimena priežasčių ir atliktos profilaktikos.
Vyresniems žmonėms lengviau. Jeigu jie jau ištiko infarktą ar insultą, o kur nors arterijoje esanti aterosklerozinė plokštelė prarado stabilumą, tai reikalas labai greitai baigiasi antruoju infarktu ar insultu. Iš karto aišku, kad be statinų yra blogiau.
Ir kita vertus, jei žmogus išgyveno iki 75 metų be širdies ir kraujagyslių ligų, tai statinų nauda jam nebus labai aiški. Vien dėl to, kad tokių laimingų senukų mažai, o rimtų mokslinių tyrimų su jais dar neatlikta.
Taip pat yra kitų ligų. Jei vyresniam žmogui vėžys jau auga, tai kartais nėra prasmės jo nuodyti statinais. Nes jis nesulauks širdies smūgio.
Kai kurie cholesterolio ekspertai naudoja tas pačias šukas kirpdami plaukus vyresniems nei 85 metų žmonėms. Įveskite jie taip pat greičiausiai nelauks statinų poveikio. Tai kam juos apkrauti kokia nors chemija?
Yra nuomonė, kad vyresnio amžiaus žmonėms geriau nepiktnaudžiauti sunkiausiais statinais, nes jie turi daugiau šalutinių poveikių. Šią istoriją šiek tiek palietėme senstančio inksto temoje. Tiesa, kardiologai dažniau nerimauja ne dėl su amžiumi susijusių inkstų, o dėl su amžiumi susijusių kepenų. Jai tenka suvirškinti daugybę vaistų, kuriuos pagyvenęs žmogus vartoja dėl kitos priežasties.
Trumpai tariant
Jeigu žmogus jau senas, neserga širdies ligomis ir kraujagyslėmis, neturi papildomų pinigų, o kepenys jau apkrautos kažkokia chemija arba serga vėžiu, tai statinų gali ir negauti. Bet aš to norėjau! Tiesa?
