Užteks, aš pavargau! Dabar aš renkuosi gyventi ir neegzistuoti! Tiesiog gyvenk, o ne tempk ant savęs likimo naštos, priimk viską taip, kaip yra, ir bijok ką nors keisti. Nenoriu ilgiau laukti, ištverti, kratytis kampe, prie ko nors prisiderinti. Aš noriu gyventi kiekvieną minutę, tiesiog gyventi.
Aš renkuosi gyventi! Ir nebegelbėsiu to, ko niekaip nepavyksta išgelbėti. Santykiai, nuo kurių skaudu, žmonės, su kuriais blogai, darbas, kuris tau netinka, kaimynai, kurie šypsosi ir įžeidžia tau už nugaros – visa tai toli. Nebepriimsiu visko taip, kaip yra!
Aš renkuosi gyventi! Todėl daugiau niekada neturėsiu tų žmonių, su kuriais reikia nuolat prisitaikyti, tų, su kuriais tiesiog neįmanoma susikalbėti, kitaip juos akimirksniu ištinka isterijos priepuolis. Niekada šalia manęs nebus žmonių, kurie mane gąsdina, įsitemps, aš prie tokių nepritapsiu ir nieko neatitiksiu.
Nebendrausiu su tais, kurie savo keistas išdaigas bando nuslėpti kokiais nors keistais pasiteisinimais. Tokie jau įsiutę, nes apsimeta per daug protingais ir viską žinančiais.
Aš renkuosi gyventi! Todėl viena iš frazių, kurią dabar atitinkau, yra „nedrįsk to daryti su manimi“. Todėl šalia manęs nebėra žmonių, kurie išduoda, apgaudinėja, žaidžia, nenori manimi rūpintis, naudojasi savo tikslams, negirdi. Aš paleidžiu juos nuo savęs, nesilaikau jų ir bendravimo su jais. Leisk jiems manipuliuoti kitais, bet tu negali to daryti su manimi!
Aš renkuosi gyventi. Ir aš nebegaišysiu laiko bandydamas ką nors išgelbėti ir pertvarkyti. Kam man to reikia, jei žmonės nepateisina mano lūkesčių arba pats žmogus nenori išlįsti iš ten, kur aš jį traukiu? Ir nebesiūlau tokios pagalbos, tegul patys sprendžia savo problemas! Daug lengviau apsupti save žmonėmis, kurie man tinka, ir aš jiems tinka. Taip daug sąžiningiau ir patikimiau.
Aš renkuosi gyventi. Dabar niekam nebeįrodysiu, kad esu vertas, kad esu geras, kad esu vertas. Nebekovosiu už kažkieno dėmesį, įtikinsiu ką nors likti su manimi, leisiu perdaryti save. Ne, dabar aš priėmiau save ir žinau, kad esu pakankamai graži, ir noriu, kad mane mylėtų tokia, kokia esu, ir priimtų tokia, kokia esu.
Aš renkuosi gyventi! Ir dabar esu pasiruošęs absoliučiai bet kokioms emocijoms, įskaitant ir neigiamas. Kita vertus, gyvenime negali būti vien džiaugsmo, kartais būna situacijų, kai mus skaudina! Yra sėkmės ir yra nuopuolių. Yra gerų žmonių, bet bus ir niekšiškų, niekšiškų, žemų žmonių. Esu pasiruošęs sutikti viską, svarbiausia, kad nesėkmės nenusiviltų, panirtų į stresą, o toksiški žmonės mane naudotų.
Aš renkuosi gyvenimą, o ne egzistavimą. Todėl dabar labiau orientuojuosi į save, į savo norus ir poreikius. Pirmiausia atpažįstu save, o paskui kitus. Neturiu žmonių, kurie „kada nors pravers“, „lietingą dieną“, „tebūnie“. Mano gyvenimas – ne spinta.
Aš renkuosi gyventi ir neegzistuoti, nes man jau gana! Noriu kvėpuoti, noriu juoktis, mylėti, kilti ir kristi, verkti, noriu būti tikra, neapsimetinėti ir prisitaikyti prie žmonių ir aplinkybių. Pavargau neštis ant savęs likimo naštą, kęsti šlykštų požiūrį į save, leistis išnaudoti. Aš pavargau nuo viso šito!
Dabar renkuosi gyventi ir neegzistuoti. Ar tu su manimi?
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/ya-vybiraju-zhit-a-ne-sushhestvovat.html
