Iš karto pasakysiu savo nuomonę. Man atrodo, kad turime rasti pusiausvyrą tarp šių dviejų komponentų. Gyventi dėl savęs, bet ne dėl vaikų, gyventi dėl vaikų, bet ne dėl savęs. Pavyzdžiui, aš papasakosiu dviejų porų istoriją, ir man bus malonu, jei sureaguosite į mano straipsnį ir išsakysite savo nuomonę komentaruose.
Istorija apie Leną ir Seryozha
Pagal šių dienų standartus jie susituokė gana anksti. Jai buvo tik 19, jam 23. Jaunas, laimingas ir vis dar kvailas. Kaip apsidžiaugė jaunavedžiai, sužinoję, kad laukiasi mažylio. Toks švytintis, laimingas. Jie labai kruopščiai ruošėsi naujo vyro pasirodymui! Vaikams butą padovanojo tėvai, paaukoję pinigų. Taigi, Seryozha biuras buvo nedelsiant pradėtas perplanuoti kaip vaikų darželis. Nusipirkome lovytę, baldus, vonią. Lena nuėjo echoskopijai, sakė, kad bus mergaitė.
Po to jaunuoliai visose parduotuvėse ėmė pirkti rožines smulkmenas: gumytes, kepures, kepures, palaidines kūdikiui, internetu užsisakė geriausius lavinamuosius žaislus. Tada užsisakėme vežimėlį tiesiai iš Vokietijos. Ir štai atėjo ilgai laukta diena! Seryozha ir Lena pagaliau susilaukė dukters Varjos. Ir viskas, visos šeimos įprastas gyvenimo būdas tiesiog žlugo. Jaunuoliai nesitikėjo, kad jų gyvenimas apsivers aukštyn kojomis. Seryozha manė, kad kasdien iš darbo jo lauks graži žmona ir skani vakarienė, tačiau mergina nervinosi, nepakankamai miegojo, erzino visos smulkmenos. Dabar absoliučiai visa kiekvienos dienos rutina buvo pritaikyta tik Varjai.
Istorija labai paplitusi. Vyrai, kurie labai nori vaiko ir nesupranta, kas jų laukia iš tikrųjų, linksmina save keistomis viltimis, kad viskas bus kaip anksčiau. Kad viskas suksis aplink juos. Be to, jų žmonos visiškai atsisako auginti kūdikius ir visiškai nustoja gyventi sau.
Mano nuomonė
Aišku, jei abu tėvai būtų pasiruošę sunkumams, tuomet jiems nereikėtų rinktis – gyventi sau ar gyventi dėl vaiko. Būtų aukso viduriukas, jei vyras padėtų žmonai su vaiku, tvarkyti, gaminti. Tada ji būtų turėjusi laiko gražiai atrodyti, taip pat būtų mažiau pavargusi. Tai reiškia, kad pora turėtų laiko vienas kitam. O juk galiausiai Seryozha nieko nepadarė. Jis nusprendė gyventi sau, pradėjo vėluoti darbe, dingti su draugais ir kaskart iš vakarėlių jis grįžo namo, įsitikinęs, kad jo žmona yra niūri kalė ir apskritai jis neturėjo jos vesti. Ar tai teisinga? Ar jis pats ką nors padarė, kad pagerintų santykius su žmona ir apskritai šeimoje?
Alisos ir Mišos istorija
Alisa, kaip sakoma, pagimdė sau sūnų. Pavadinau jį mirusio tėčio Aliošos garbei. Miša – Alisos vaikinas, nusprendė, kad vaikai ne jam. Jis tiesiog manė, kad jam lengviau išvengti atsakomybės, todėl susiliejo tuo metu, kai jo mergina teste paryškino 2 juosteles. Smagu, kad Alisai visame kame padėjo mama. Ji pakaitomis su dukra keldavosi naktį prie kūdikio, eidavo pas anūką į vakarienę, sumažindavo temperatūrą ir gydė kosulį.
Alioša tapo tikru didvyriu, daug plaukė, slidinėjo, įgijo gerą išsilavinimą, susirado gerai apmokamą darbą, nusipirko automobilį, butą. Tik būdamas 40-ies Aliošenka neturėjo nei šeimos, nei vaikų. Turi mamą, su kuria per dieną skambina 2-3 kartus. Ir, beje, asmeninio gyvenimo susikurti nespėjo, nes visą save skyrė sūnui, o dabar naktimis lieja ašaras iš vienatvės.
Mano nuomonė
Jei jau pagimdėte „sau“, tada turėjote galvoti į priekį. Tai reiškia, kad iš karto turėjote manyti, kad galbūt nekursite savo asmeninio gyvenimo, o gal ir sukursite ne taip pašėlusiai augina vaiką, auga prie jo rankomis ir kojomis, ir dar randa laiko aš pats.
Ką sako psichologai?
O psichologai teigia, kad bet kurioje šeimoje gimus vaikui viskas pasikeičia. Jeigu kalbėtume apie pirmąjį atvejį, tai abu tėvai turėjo kažkaip skirti laiko sau. Kraštutiniu atveju įtraukite senelius pasėdėti su anūke. Nes reikia rūpintis ne tik vaikais, bet ir sutuoktiniais, tai yra vienas kitu.
Kalbant apie antrą pavyzdį, žinoma, gerai, kad sūnus tapo moters gyvenimo prasme. Tačiau per didelė meilė ir rūpestis lėmė tai, kad dėl to motina ir sūnus tapo vieniši.
Todėl išvada tokia. Merginos, mylėkite savo vyrą! Vaikai užaugs, tave paliks, o tada suprasi, kad neturi apie ką kalbėti, neturėsi kažko bendro, nes gyvenai tik dėl vaikų. Taip, savaitgaliui jie atveš jums anūkus ir tokiu metu jūs suartėsite, bet tai tęsis ne amžinai!
Negyvenk dėl vaikų! Įvertinkite save, merginos! Nepamirškite džiuginti savęs naujais apdarais, kosmetika, kelionėmis, gerbkite vienas kito asmeninę erdvę, skirkite dėmesio savo vyrui ir sau. Ir toliau! Suteikite savo vaikams šiek tiek daugiau laisvės, leiskite jiems vaikščioti, suklupti, keltis, ragauti gyvenimo. Bus gerai ir jiems, ir tau!
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/kak-pravilno-posvyatit-svoju-zhizn-detyam-ili-zhit-radi-sebya.html
