Ši tema pastaruoju metu labai paplitusi. Iš pradžių daug kalbėta apie toksiškas mamas, apie tai, kad jos netinkamai augina vaikus. Tada apie mamas, kurios per daug saugo, dėl ko vėlgi kenčia „vargšai“ vaikai. Dabar žmonės pradėjo diskutuoti apie nedėkingus vaikus, kuriems tėvai atidavė viską, ką galėjo, o dabar jiems skiria tiek mažai laiko.
Liudoje kaip tik tokia situacija. Mama ne kartą klausė: kodėl jos priežiūra neatsipirko, ką ji padarė ne taip, kad dabar suaugusi dukra su ja elgiasi taip nepagarbiai ir retai ateina pas ją? Dabar pečiais gūžčioja ir visi Liudmilos mamos draugai, nesuprasdami, kodėl tokia mylinti mama susilaukė nedėkingos ir per daug savanaudiškos dukters! Bet ar tikrai taip? Gal tai senų žmonių iš nuobodulio sukurtas mitas?
Liuda tikrai yra dėkinga savo mamai už daug ką. Už neįtikėtiną rūpestį, meilę, už bemieges naktis, kurias ji praleido šalia savo lovos ligos metu. Ji jai dėkinga už draugystę, už palaikymą, už vadovavimą tomis akimirkomis, kai Liudai kažkas nepasisekė. Ji dėkinga, kad visada galėjo pasidalyti paslaptimis su mama, todėl davė jai vertingų patarimų, bandė suprasti dukrą, buvo jos pusėje. Ji yra dėkinga savo mamai už daug...
Žinoma, Luda norėtų visiškai atlyginti mamai už viską, ką ji davė jiems su broliu. Taip, ji pati tai darė, kol neturėjo savo šeimos. Tai atsitiko prieš trejus metus. Liuda sutiko savo būsimą vyrą, žinoma, supažindino jį su mama, kuri, kaip visada, priėmė ir patvirtino dukters pasirinkimą. Tada vestuvės gimė Alinka, o Luda pradėjo daugiau laiko skirti dukrai ir darbui, kuriuos neseniai buvo pasiėmusi motinystės atostogų.
Deja, dabar mamai laiko liko labai mažai, savaitgalį net nėra kada atvykti į svečius. Bet Luda vis tiek stengiasi porą kartų per mėnesį trumpam užsukti, kviečia į svečius, dažnai skambina. Bet mama vis tiek įsižeidžia, įsitikinusi, kad dukra ją iškeitė į naujus šeimos narius. Ji sako, kad visą gyvenimą skyrė vaikams, o dabar gyvena viena tuščiame bute, kuris visiškai niekam nereikalingas.
O Luda taip norėtų turėti daugiau laiko tiesiog pabendrauti su mama, net jei apie nieką. Tačiau jai fiziškai nepavyksta to padaryti. Ji bando tai perteikti mamai, bet ji gūžteli pečiais, vėl įsižeidžia ir vadina dukrą bejausmiu ir nedėkingu. Moteris nebežino, ką daryti. Kažkaip negerai mamą vesti į savo kambarį vienviečiame kambaryje, buvo iškeltas klausimas dėl visos šeimos kraustymosi pas ją, bet mama sako, kad jai reikia daugiau tylos, bet su mažu vaiku tai neįmanoma. Jos nuomone, Ludai turbūt reikia palikti vaiką ir vyrą ir grįžti pas ją visiems laikams?
Luda net sumanė mamą supažindinti su kokiu nors vyru. Ir ką, draugės mama, perkopusi 60 metų, ištekėjo ir išvyko su vyru medaus mėnesio! Tačiau bėda ta, kad jos mama konservatyvių pažiūrų, savo likimo su niekuo nesusies, nesėdės pažinčių svetainėse, o apie visus pažįstamus vyrus kalba nešvankiai.
Ką jūs sakote, mieli skaitytojai? Ką galite patarti herojei? Ar ji tikrai nedėkinga dukra, ar jos mama tikra savanaudė? Kaip rasti aukso vidurį, kad visi jaustųsi gerai? Man būtų malonu išgirsti jūsų nuomonę komentaruose!
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/neblagodarnaya-doch-ili-egoistichnaya-mama.html
