Yra toks pastebėjimas. Žmonės dažniau serga gaubtinės žarnos vėžiu, kai buvo pašalintas apendiksas. Žmonės tai sužinojo ir dabar reikalauja paaiškinimo.
Patvirtinu, kad informacija yra teisinga. Dažniau nuo to kenčia vyrai, o ypač vyresni nei 60 metų. Jų rizika susirgti storosios žarnos vėžiu šokteli beveik 10 kartų.
Kuo toliau nuo apendikso, tuo dažniau susergama vėžiu. Apendiksas išauga iš aklosios žarnos pačioje storosios žarnos pradžioje. Šioje vietoje, pašalinus apendiksą, vėžys susergama rečiausiai. Dažniausiai vėžys tada atsiranda tiesiojoje žarnoje. Tai yra, pažodžiui priešingame storosios žarnos gale.
Žmonės dažniausiai patiria didžiausią riziką per pirmuosius dvejus metus po apendikso pašalinimo.
Kol kas nelabai aišku, kodėl taip nutinka. Na, tai yra, jūs visada galite sugalvoti daugybę skirtingų paaiškinimų su nesuprantamais interleukinais, kurie mūsų kūne dalyvauja įvairiuose uždegimuose. O pats uždegimas gali išprovokuoti piktybinių navikų augimą. Ir kažkaip šie interleukinai yra susiję su apendiksu.
Kitas neaiškus paaiškinimas yra mūsų imuninių ląstelių lavinimas priede. Pats apendiksas labai panašus į migdolinį kūną. Jame yra specialios bazės limfocitams paruošti. Ten limfocitai mokomi kovoti su priešu. Jei apendiksas bus pašalintas, tada limfocitų žarnyne nebus kam gręžti, jie bus silpni, žarnyne nieko nesuvaldys, gali išdygti vėžys.
Man patinka kitoks priežasties ir pasekmės paaiškinimas. Manoma, kad pirmiausia išauga vėžys, o vėliau – apendicitas. Tai yra, yra atvirkščiai. Todėl taip dažnai jie randa ryšį. Visi žinome, kad limfmazgiai yra patinę aplink vėžį. Čia ta pati istorija su priedu. Jis, kaip limfoidinis organas, reaguoja į vėžį ir užsidega. Ir jie jį atmetė už tai.
Trumpai tariant, jei apendiksas buvo pašalintas, tada yra tikimybė, kad jus vargins sąaugos, žarnyno vėžys ir kitos smulkmenos. Todėl nedvejodami parodykite gydytojui savo pilvą.
Perskaitykite kitus mano straipsnius susijusiomis temomis šiose keistose nuorodose su mažomis nuotraukomis:
