Praėjo 5 metai, kai Tamara Petrovna išėjo į pensiją. Senatvėje ji nusprendė nusipirkti nedidelį butą. Gyvenamasis plotas buvo miesto pakraštyje. Kadangi ji buvo labai mirusi, reikėjo remonto, ir vienintelis, kuris galėjo padėti Tamarai Petrovnai, buvo jos žentas Nikolajus.
Nikolajus pagal profesiją yra statybininkas, todėl moteris tikėjosi jo pagalbos. Butas paruoštas apdailai, baldų ir įrangos beveik nebuvo – tik plikos sienos. Todėl Tamara Petrovna manė, kad viskas užtruks daugiausia savaitę, o ne daugiau.
Turiu pasakyti, kad Nikolajaus rankos buvo tiesiog auksinės, jis visada efektyviai ir gražiai atliko savo darbą. Todėl Tamara Petrovna, net niekuo neabejodama, nusprendė kreiptis į savo žentą. Reikėjo klijuoti tapetus, išbalinti lubas, na, ir linoleumą dėti. Likusi moteris planavo tiesiog susitvarkyti, ir iš esmės butas taps labai gražus. Tamara Petrovna dar nebuvo įperkama pakeisti santechniką, todėl ji nusprendė tai atidėti geresniems laikams.
Moteris viską aptarė su žentu, nupirko reikiamų medžiagų. Viskas buvo pagal biudžetą, tačiau pati Tamara Petrovna dėl savo amžiaus nebeturėjo jėgų, todėl Nikolajui buvo visa viltis. Vyriškis jai nieko konkretaus neatsakė, tik pasakė, kad perskambins vėliau.
Bet Nikolajus niekada neskambino, o jo žmona, t.y. Tamaros Petrovnos dukra ir priekaištavo jos motinai, kad ji privertė Kolją spręsti savo problemas. Na kaip, vyras jau turi daug darbo, reikia mokėti būsto paskolą, du vaikus maitinti. Dabar jis visas jėgas išmes, kad uošvei butą remontuotų, o ką tada valgys? Ir jis nenorėjo eiti į pakraštį. Tamara Petrovna buvo labai įžeista. Žentas turėjo mašiną, o prie jos buvo arti, kodėl vaikai priešiškai žiūrėjo į jos pasiūlymą? Be to, moteris pati niekada neatsisakydavo dukros ir žento, kai jiems prireikdavo pagalbos. Pavyzdžiui, ji visada sutikdavo pasėdėti su vaikais, galėdavo juos nuvežti į sodą ar parsivežti, o visada dovanodavo gerų dovanų, negailėdavo pinigų.
Tačiau dukra kažkodėl labai įsitempė supratusi, kad vyrui teks remontuoti nemokamai, kad ir mamai. Apskritai, pora buvo labai nustebinta, kai Tamara Petrovna staiga nusipirko butą. Jie patys reiškia, kad gyvena hipotekoje, Nikolajui tenka ištisas dienas blaškytis darbe. Jie manė, kad mama gyvena nuo algos iki algos, bet jai net pavyko pasislėpti. Moteris dukrai paaiškino, kad visą gyvenimą taupė, buvo įnašas į palūkanas, kad vėliau galėtų gyventi atskirai, tačiau butą norėjo parduoti. Senatvėje baisu imti būsto paskolą, o tada vargu ar ją duos. Apskritai dukra mamos išklausė, tačiau nuomonės nepakeitė, sakė, kad vyras turi daug darbo, o buto remontuoti nespėja.
Tamara Petrovna neturėjo kito pasirinkimo, kaip pačiai pradėti remontą. Bet jėgų vos užteko tik pusei dienos. Man siaubingai skaudėjo kojas, nugarą taip pat jaučiasi, o vakare spaudimas šoktelėjo.
Tuomet moteris nusprendė išnuomoti butą, kurį vėliau ketino parduoti, o už gautas lėšas atlikti remontą, sumokėti žentui. Kai ji viską papasakojo Nikolajui, jis iškart atsakė teigiamai. Už pinigus, kaip vėliau paaiškėjo, žentas buvo pasiruošęs viskam. Ir po 5 dienų remontas buvo baigtas!
Kaip gražu tapo bute. Iš tiesų, Nikolajus yra savo amato meistras! Bet dabar Tamara visai neturėjo pinigų. Nors viskas buvo išspręsta gerai, moters sieloje buvo labai nemalonus poskonis. Palaipsniui Tamara Petrovna įrengė butą, kai kuriuos baldus ir buitinę techniką perkėlė iš savo senos gyvenamosios erdvės. O pas vaikus pradėjo eiti rečiau, tad tik anūkus pamatyti.
Įdomu, ką manote apie šią situaciją? Ar žentas turėjo padėti anytai nemokamai, ar viską padarė teisingai?
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/zyat-gotov-na-chto-ugodno-radi-deneg.html
