Ne kiekvienas tėvas gali būti geras. Taip, visi galime klysti, kartais padaryti kvailų poelgių, tačiau šiandien kalbame apie atskirą kategoriją tėvų, kurie kenkia savo vaikams.
Toksiškų tėvų požymiai
Jie negerbia asmeninių ribų.
Pavyzdžiui, tėvai tiesiogine prasme seka savo vaiko judesius. Sutinku, kad jei tai būtina vaiko saugumui, tai leistina. Tačiau kitais atvejais tai yra žala. Pavyzdžiui, toksiški tėvai ramiai, nesibeldę įeina į vaiko kambarį, leidžia sau raustis po jo asmeninius daiktus, skaito jo dienoraštį. Tada vaikas paauga, jam bus sunku atpažinti tiek savo, tiek svetimas ribas.
Jie nesuteikia vaikui saugumo jausmo.
Tėvų griežtumas dar nėra saugumas vaikui. Kartais net tie, kurie visą vaikystę buvo laikomi tvirtose rankose, sulaukę pilnametystės negali savimi pasirūpinti. Vaikai auga silpni, dėl bet kokios jų gyvenime iškilusios kliūties jie tiesiog pasiduoda. Tai lemia per didelį griežtumą ir paramos stoką.
Jie kritikuoja vaiką
Vaikui reikia sveikos kritikos, antraip jis užaugs tikras niekšas. Juk reikia išmokti atlikti buities darbus, o be griežtumo ir kritikos – niekur. Tačiau toksiškas tėvas eina į kraštutinumus, jo kritika žemina ir įžeidžia vaiką, griauna jo asmenybę. Pats tėvas mano, kad kritikuodamas apsaugo vaiką nuo šiurkščių klaidų. Tačiau taip nėra.
Jie nori daug dėmesio.
Jie įsitikinę, kad vaikai jiems skolingi. Esame skolingi, nes juos pagimdė, maitino, aprengė ir pan. Ir jie nenori suprasti, kad vaikas, be namų, turi ir savo gyvenimą. Jei tai ir toliau vystysis, senatvėje šie toksiški tėvai varys savo suaugusius vaikus iš proto, reikalaudami didesnio dėmesio sau.
Jie tyčiojasi iš vaiko
Jie gali šaipytis iš jo klaidų, juoktis iš jo išvaizdos ir pan. Žinoma, kartais juokeliai būna labai geri, bet jei toks pašaipas jau tapo įpročiu, tai tikra problema.
Jie dėl visko kaltina vaiką
Jei žmogus užaugo ir tiki, kad vaikystėje nusipelnė visų bausmių, fizinių tėvų įžeidinėjimų ir pan., vadinasi, jis gyveno tikrame toksiškame būsenoje. Toksiški tėvai yra labai sudėtingi. Tarkime, konfliktas, ir jis muša savo vaiką, verkia, yra baudžiamas ir pan. Po kurio laiko pradeda tėvai kankina kaltės jausmas, jis eina atsiprašyti vaiko, pridurdamas, kad jis pats tai atnešė, jis pats yra kaltas Visi. Atrodo, kad jis atsiprašė, bet panašu, kad atsakomybę nusimetė ant vaiko.
Jie neleidžia reikšti minčių ir emocijų.
Pavyzdžiui, jie draudžia verkti, neleidžia pykti, nepasako apie ką nors nuomonės. Neigiamas požiūris į vaiką gali sukelti depresiją ir nerimą. O jei nuolat kamuoja burną, neleidžia reikšti minčių, išaugs intravertas, save laikantis niekuo, nesvarbiu, neturinčiu bent kokios nuomonės, gyvenančiu pagal šablonus.
Jie gąsdina vaiką
Jei vaikas bijo savo tėvų, tai nereiškia, kad jis jį gerbia. Vaikai daug labiau gerbia tuos tėvus, kurie teikia paramą ir meilę. Taip, vaikui reikia drausmės, bet tavęs negalima gąsdinti, tai gali sugriauti jo psichiką.
Jie galvoja tik apie save
Jie neatsižvelgia į vaiko jausmus ir rūpinasi tik savo. Taip, apskritai, galutinį sprendimą visada turi priimti tėvai, tačiau jie turi atsižvelgti į kiekvieno šeimos nario jausmus.
Jie manipuliuoja vaiku
Jei bent kartą gyvenime jautėtės kaltas dėl savo tėvų, vadinasi, ir jumis buvo manipuliuojama. Taip elgiasi toksiški tėvai. Vaikas auga, bet toliau jį valdo, juo manipuliuojama pasitelkiant kaltės jausmą, gniuždomas frazėmis: „viską padarėme dėl tavęs“.
Niekas nežino, kaip tinkamai auklėti vaiką. Ir daugelis nerimauja, kaip netapti toksiškais tėvais. Jei nori užauginti gerą žmogų, tiesiog rodyk pavyzdį per asmeninę patirtį, gerbk vaiką, atsižvelgk į jo nuomonę, suteik jam asmeninės erdvės.
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/10-veshhej-kotorye-delajut-toksichnye-roditeli-nanosya-vred-svoim-detyam.html
