Mes jau aptarėme situaciją, kai yra galimybė atsikratyti spaudimo tablečių. Dabar tai kita istorija. Tarkime, žmogus neturėjo progos, bet vis tiek pasipuikuoja ir pasitraukia.
Yra keturi būdai:
- Šis keistuolis nieko nejaus ir gyvens kaip anksčiau. Tiesa, jo spaudimas labai greitai taps toks pat didelis, kaip ir anksčiau.
- Slėgis taps toks pat didelis, kaip ir anksčiau, bet ne akimirksniu, o per tam tikrą laiką.
- Atsitraukimas prasidės staigiai suaktyvinus nervų sistemą. Tai vadinama abstinencijos sindromu.
- Slėgis ne tik grįš į buvusį lygį, bet ir nukris dar didesnis nei buvo.
Dažniausiai pasitaiko antrasis variantas. Slėgis palaipsniui didės. Tai gali užtrukti kelias dienas, savaites ar net iki šešių mėnesių. Kažkur tarp šių žmonių atsiras tie laimingieji, kuriems pavyko nebaudžiamai atsisakyti narkotikų. Net ir po metų jų kraujospūdis išliks normalus.
Jei šios grupės žmonės bus tinkamai išsigandę ir priversti mesti svorį, riboti druskos kiekį ir išvaryti juos pasivaikščioti skandinavišku vaikščiojimu, laimingųjų procentas tarp jų padidės.
Nutraukimo sindromas
Pats žiauriausias abstinencijos sindromas bus nuo klonidino. Jis veikia smegenyse esančius receptorius, o po staigaus atsitraukimo tikras atitraukimas prasideda spaudimo šuoliu, susijaudinimu, galvos skausmu, pykinimu ir rankų drebėjimu.
Beta adrenoblokatorius taip pat ne visada pavyksta nebaudžiamai panaikinti, nes jie blokuoja adrenaliną ramiame gyvenime. Na, o po atšaukimo adrenalinas parodo visas tas blogąsias savybes, kuriomis adrenalinas visada garsėjo. Adrenalino poveikis širdžiai ir kraujagyslėms gali būti panašus į jus persekiojantį lokį.
Šio abstinencijos sindromo sunkumas priklauso nuo vaisto veikimo trukmės ir nuo receptorių, kuriuos vaistas veikia, skaičiaus.
Tai yra, jei žmogus bent savaitę buvo maitinamas beta adrenoblokatoriais, tai per tiek laiko jo organizmas (jis nėra kvailys) jau supranta, kad jį veikia kažkokia priešiška chemija. Vaistas blokuoja adrenalino receptorius, o organizmas ima riaušės ir pradeda auginti vis naujus adrenalino receptorius, kad nepraleistų nė vienos paklydusios adrenalino molekulės.
Tai reiškia, kad vartojant beta adrenoblokatorius, vyksta nuolatinė konkurencija tarp vis daugiau adrenalino receptorių augimo ir šių receptorių blokavimo, kurį sukelia vaistas.
Paprastai jau pusė šių receptorių nuvysta kaip gležni žiedai per 24–36 valandas. Jei žmogus suvalgė trumpo veikimo anapriliną, kurio po kelių valandų nebebus organizmą, tada po šių kelių valandų organizme dar bus visa plantacija neišblukusių receptorių už adrenalinas. Vaistų nebėra, bet visą dieną ar ilgiau krūva receptorių sugriebs pro šalį sklandantį adrenaliną ir parodys visas blogąsias šio adrenalino savybes.
Bet, kita vertus, jei žmogus paėmė nuostabųjį „Concor“, tada šis „Concor“ bus iš jo atimtas trims dienoms. Ir iki visiško Concor pašalinimo visi receptoriai jau išblėso. Todėl ryškus abstinencijos sindromas gali nepasiteisinti. Dabar jūs suprantate, kodėl turite mokėti už Concor?
Apskritai klonidino ir beta adrenoblokatorių vartojimo nutraukimas skiriasi.
Panaikinus klonidino vartojimą, kraujospūdis paprastai smarkiai pakyla ir daug didesnis nei pradinis. Tai yra, perteklius.
Panaikinus beta adrenoblokatorius, pakyla ne tik spaudimas, bet ir širdies darbas. Nuo to gali prasidėti krūtinės angina, miokardo infarktas ir galima mirti. Smagu, kad kartais infarktą ištinka tie, kurie prieš nutraukdami beta adrenoblokatorių net nesiskundė širdimi.
Kad taip neatsitiktų, klonidinas ir beta adrenoblokatoriai palaipsniui atšaukiami. Apie savaitę. Ar net 10 dienų. Prisiminkite, kai aptarėme, kaip saugiai nutraukti vaistų vartojimą? Dozė taip pat mažinama 2 kartus, bet čia kas 2-3 dienas. Bet tai ne visada padeda. Kartais vaistus reikia grąžinti.
Pažįstama situacija?
