Kahramano ir Elifo kelionė į Izmirą buvo naudinga abiem. Įsimylėjėliai pagaliau galėjo sužinoti, kaip kiekvienas iš jų gyveno atskirai, ir galiausiai rado supratimą.
Tačiau mylinčios širdys ilgai nebuvo kartu, Maqsudas vėl sugebėjo paimti Elifą iš Kahramano nosies.
Kahraman suprato, kad Elif nebuvo savanoriškai išvykusi su Maksudu, ji kažko bijojo. Bet kodėl?
Kahramanas taip ilgai laukė Elifo, o dabar, kai ji grįžo, jis neketina jos vėl prarasti. Bet jis negalėjo atvykti į Maksudo namus ir jėga paimti Elifą, todėl nusprendė pradėti „kasti“ po Maksudu.
Kahramanas įsakė savo žmonėms sužinoti, kaip Maksudui pavyko praturtėti per tokį trumpą laikotarpį. Kahramano gyventojai greitai dirbo.
Paaiškėjo, kad kontrabanda užsiimantis vyras, vardu Jalilas, sėdėjo kalėjime su Maksudu. Iš pradžių tarp jų kilo susidūrimai, bet paskui Maksudas jį kažkaip pašalino ir visus savo turtus perėmė į savo rankas.
Dabar Maksudas užsiima aukso kontrabanda, o rytoj jie planuoja didelę operaciją ir žinoma sandėlio vieta.
Kahramanas pasodina ten savo žmones ir liepia stebėti sandėlį.
Maksudas ir Veselis ruošiasi svarbiai operacijai, o po jos Maksudas planuoja išvežti Elifą į užsienį. Tačiau planai pasikeitė. Maqsudu paskambino Defnai ir pasakė, kad Kahramanas dabar kalba su Elifu.
Maksudas, bijodamas prarasti Elifą, nusprendžia patikėti Vesel, baigti jų verslą, o jis ketina išvykti su Elifu naktį.
Viskas vyko pagal planą. Kahramano vyrai stebėjo prekių gabenimą. Kai krovinys buvo išsiųstas, Dzhelalas pranešė policijai. Prekės buvo areštuotos ir visa grupė buvo uždaryta į areštinę. Jam pavyko pabėgti nuo visų, išskyrus Veselį.
Maqsoodas nedalyvavo operacijoje, o jis privertė Elifą susikrauti daiktus ir įsėsti į savo automobilį.
Maqsoodas planavo išskristi su Elifu, tačiau Veselis paskambino pusbroliui ir papasakojo apie reidą.
Maqsoodas suprato, kad dabar policija ieškojo jo, kaip gaujos vado. Bet jam nereikia turto ir valdžios, jam reikia tik Elifo. Ir jis neketina to taip lengvai atsisakyti.
