Viena po kitos nelaimės krito ant galvos sultonui Chanimui. Pirmiausia ji neteko vyriausios dukters, paskui jauniausios, ir dėl to jai buvo uždrausta matyti savo vienintelį anūką.
Sultonas xanimas išvyko į Hatay, kur visą laiką praleido prie Nazlio kapo.
Maqsudas jau seniai norėjo atvesti sultoną pas Elifą, tačiau labai bijojo, kad jo mylimoji, sužinojusi apie tai, kas nutiko jos seseriai, pateks į depresiją.
Tačiau netrukus Maqsudas sužino, kad Elifas jį apgavo, ir dabar ji gali tvirtai atsistoti ant kojų ir nepraranda vilties grįžti į Kahramano namus.
Maqsudas įsako Veseliui atvežti sultoną į Stambulą.
Sultanė priekaištais ir kumščiais priekaištauja vaikinui, kaltindama jį dėl visų jos šeimai iškilusių negandų.
Maqsudas bando nuraminti sultoną ir tada sako, kad Elifas yra gyvas. Sultonas netiki Maqsud, bet jos širdyje įsitaisė vilties kibirkštis ir ji kartu su Maqsud eina į jo namus.
Motinos susitikimas su Elifu buvo labai jaudinantis. Sultonas sakė, kad jorukų chanai ją išvarė iš savo namų, pasakojo, kas nutiko Nazly jų namuose, taip pat kad visą tą laiką Kahramanas net nebandė jos surasti.
Elifas klausėsi ir netikėjo. Kaip tai gali būti?
Tačiau sultonas pridūrė, kad Kahramanas ją pamiršo seniai, nuo pat pirmosios Elifo dingimo dienos Defne'as apsigyveno Yoruk chanų namuose, kurie taip pat tapo Kahramano žmona.
- Jis melagis, dukra. Jis tave pamiršo. Ir dabar šis Defne augina jūsų sūnų.
Maqsoodas į ugnį įpylė kuro pasakodamas, kad būtent Defne kalta dėl to, kas nutiko Elifui.
- Defne specialiai pasamdė Ibrahimą vairuotoju, o kai apie tai sužinojau, nusprendžiau prie jo prieiti. Jis norėjo net su tavimi pabūti ligoninėje, bet aš išsiunčiau slaugytoją į tavo kambarį. Kaip manai, ar aš tave išgelbėjau? Tai Ibrahimas man paskambino ir papasakojo apie savo keršto planą.
Sultono Khanimo ir jo dukters susitikimas pasirodė ne toks sveikintinas. Elifui buvo atskleista karčia tiesa, kurią ji nori pamatyti savo akimis.
