Tikriausiai daugelyje šalių taip įprasta, kad jaunuoliai po santuokos pradeda gyventi su uošviu ir uošve arba pas uošvius. Niekada to nesupratau, ir manau, kad kadangi nusprendėte susikurti savo lizdą, turėtumėte tai daryti toliau nuo tėvų lizdo.
Dėl kokių priežasčių jaunimas gyvena su tėvais? Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra tai, kad jie neturi savo būsto. Tačiau turime suprasti, kad santuoka visų pirma yra atsakomybė, o būstu reikia pasirūpinti patiems. Blogiausiu atveju pašalinkite vieną.
Kartais tėvų ir vaikų santykiai būna tokie artimi ir stiprūs, kad jaunesnieji negali atsiplėšti nuo vyresniųjų. Bet niekas neverčia tavęs pamiršti savo tėvo ir motinos ir nustoti su jais matytis! Galite skambinti bent kiekvieną dieną, atvykti į svečius savaitgaliais, susirinkti švenčių proga. Bet kam gyventi kartu?
Beje, visai nesvarbu, kieno pora gyvena su žmonos tėvais ar su vyro tėvais. Bet kokiu atveju tai yra tam tikro jaunikio nemokumo ir neatsakingumo rodiklis. Jei jam taip sunku atsiplėšti nuo mamos sijono, tai kokia jis santuoka, kokie vaikai?
Būsto klausimą būtina aptarti dar prieš vestuves. Gyventi su tėvais yra labai bloga idėja. Net ne viename įėjime, net ne toje pačioje gatvėje!
Taip pat nesuprantu, kodėl jaunimas pats nevažiuoja atostogauti, o būtinai pasiima visus savo artimuosius! Kam kviesti artimuosius nakvoti savo namuose? Kam pranešti tėčiui ir mamai apie viską, kas vyksta naujoje šeimoje?
Ar nemanote, kad tai kažkoks nebrandumas? Kam tada bėgti į metrikacijos skyrių, nesubrendę ir neatsakingi žmonės nesugeba sukurti tvirtos santuokos!
Ir dar, sakyk, ar tikrai jaunimas nenori romantikos, vienatvės? Juk visa tai greitai išnyks, jei ir toliau gyvensite tėvų lizde!
Jei neturi kur gyventi, tai eik, dirbk ir išsinuomok butą! O kaip tau? Ar visą gyvenimą galvojai sėdėti mamai ir tėčiui ant kaklo? Ir nesistenkite gimdyti vaikų, jei negalite patys kur nors nuvykti, ką nors nusipirkti ir išsakyti savo nuomonę! Jei nėra normalios materialinės bazės, jei vėjas galvoje, jei vis dar sėdi per per didelė tėvų apsauga, tai sėsk toliau!
Žinote, būna ir taip, kad žmonės pradeda susitikinėti dar mokslo metais, daug metų kartu, bet gyvena su tėvais. Tai įprastas vidurinės mokyklos romanas, pora niekada negalvojo apie išsiskyrimą su tėvais ir vargu ar apie tai pagalvos. Čia, žinoma, daug kas priklauso ir nuo tėvų, jie turėjo kelti ultimatumą, kai susituoki - eik gyventi atskirai, o jei nenori išsikraustyti - jokios santuokos tau.
Kitaip pagimdys vaikus, išmes ant senelių, bet jiems to reikia! Ne, manau, kad reikia atitolti nuo tėvų, jei jau apsisprendei tapti kažkieno sutuoktiniu, o tuo labiau, jei susilauksi vaikų.
Žmogus niekada netaps nepriklausomas, atsakingas, nepriklausomas, jei bus priklausomas nuo tėvo ar mamos. Niekada! Nesvarbu, ką kas sako. Mes visada liekame vaikais, kol gyvi mūsų tėvai, bet taip pat visada išliekame silpnavaliai, kol su jais gyvename.
Įdomu tai išgirsti. Ką tu manai apie tai? Galbūt kai kurie iš tų, kurie skaito šį straipsnį, taip pat gyvena su tėvais, būdami legaliai susituokę? Paaiškink kodėl? Ar kada nors norėjote susikurti savo lizdą?
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/nelzya-zhit-s-roditelyami-kogda-sami-planiruete-imi-stat.html
