Ar kada nors susimąstėte, kodėl taip nutinka? Čia tu draugauji su žmogumi, susidraugauji, o paskui bam, tave ugdo gyvenimo aplinkybės įvairiomis kryptimis. Juk atrodytų, kad draugystė, kaip ir meilė, turėtų būti amžina. Bet, deja, net ir meilėje taip nutinka, kai du žmonės staiga suvokia, kad į gyvenimą žiūri visiškai skirtingais kampais.
Taip, aš nesiginčiju, kad yra žmonių, kurie savo draugystę nešiojo per metus, jiems jau per 50 ir jie toliau bendrauja tiesiogine prasme nuo darželio. Tačiau dažniausiai žmonės bėgant metams keičia savo socialinį ratą. Kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau su juo būna instituto draugų ir tuo mažiau bendramokslių.
Žinoma, visai be draugų labai sunku. Šiuo metu žvelgiu į savo gyvenimą, galvoju apie savo draugus, o jis tiesiog sergu. Gaila tų metų, kurie buvo praleisti, tiksliau, gaila, kad gyvenime negalėjome eiti toliau kartu. Bet kodėl tai vyksta? Kodėl net gyvendami tame pačiame mieste retai kada galime paskambinti savo vaikystės draugams, jau nekalbant apie pasimatymą? Kodėl kartais pamirštame vienas kito gimtadienius, nepasveikiname švenčių proga, o kartais nepasisveikiname?
Tiesą sakant, viskas yra labai paprasta. Žmogus gali turėti naujų pomėgių, kurių seni draugai visai nesidalina. Dėl to draugystė pamažu ima blėsti ir iš jos nelieka nė pėdsako. Ir atsiranda kiti žmonės, naujos pažintys, ir jūs turite bendrų interesų su šiais žmonėmis. Iš pradžių pasidaro kažkaip nejauku suvokus, kad pamiršai draugus. Ir tada supranti, kad jiems tu irgi nelabai reikalinga, ir nusiramini.
Be to, bėgant metams keičiasi ir žmogaus pasaulėžiūra. Mes patys pradedame spręsti, su kuo mums patinka bendrauti, su kuo norime draugauti, o su kuo ne. Žinoma, jei seni draugai gyvena kartu, turi bendrų interesų, kartu tobulėja ir ko nors pasiekia, tai yra nuostabu. Bet dažniausiai taip nėra!
Žmogus bėgant metams tampa labiau patyręs, protingesnis, išmintingesnis. O gyvenimo patirtis mumyse palieka pėdsaką, pradedame gyventi kitaip, nebebendraujame su tais žmonėmis, su kuriais nežinome apie ką kalbėti, jie mums nebeįdomūs. Beje, bėgant metams žmogus visuose savo santykiuose ieško naudos! Ne, ne materialinė, bet, pavyzdžiui, nauda gali būti išreikšta palaikymu, priežiūra, bendravimo paprastumu ir pan.
Su amžiumi žmogus ieško kažko naujo, jam įdomesnio, naujų pažinčių, naujų emocijų, naujų pomėgių, galbūt darbo vieta, pomėgiai ir kt. Ir jei sena draugystė nesugeba duoti ko nors naujo ir įdomaus, galiausiai tai duos išnykti.
Sutikite, jei jūs pats tobulėjate, siekiate kažko ir kažkur, o jūsų draugai ir toliau gyvena jiems įprastą ir pažįstamą gyvenimą, ar jie nustoja jums įdomūs?
Su amžiumi žmogus pradeda vis labiau suprasti savo gyvenimo vertę. Todėl jis to neišleis tam, kas jam neįdomu. Beje, taip nutinka ne tik draugystėje, bet ir meilėje. Kai vienas partneris nori tobulėti, kažkur siekia, kažką keičia, o antrasis nori gyventi savo kiaute ir niekur nejudėti, tada santykiai pradeda prastėti.
Bėgant metams mes pradedame daug geriau suprasti žmones. Mes aiškiai žinome, kas elgiasi amoraliai, neteisingai, neadekvačiai. O mes tiesiog išeiname, nesmerkiame, bet nenorime šalia savęs matyti kažko panašaus. Kartais pašalinami ir patys draugai, kai kas nors tuokiasi ar susituokia, pagimdo vaiką. Nes skirtingi interesai, skirtingi pomėgiai, pokalbiai. Na, supranti, tiesa?
Taigi nebijokite keisti savo socialinio rato, tai visiškai normalu. Taip atsitinka daugumai, laikas mus keičia, o šis procesas nepriklauso nuo mūsų!
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/s-godami-krug-obshheniya-menyaetsya.html
