Praradusi vaiką, Haticė neteko proto. Ji negalėjo pakęsti minties, kad nužudė savo vaiką. Ibrahimas visais įmanomais būdais stengėsi palaikyti ponią, tačiau tuo metu Hatice neprireikė vyro paramos. Hatice kaltino Ibrahimą dėl jo sūnaus mirties, manydama, kad jis pasiuntė jų šeimą prakeikimą, pastatydamas sode stabus.
Validė susirūpinusi dėl savo dukters būklės nusprendžia laikinai nuvežti ją į Edirnės rūmus, palikdama Ibrahimą vienam patirti bendrą sielvartą.
Validės įsakymu Nigar-kalfa, nesant Haticės, turėtų padėti Ibrahimui.
Nigar jau seniai suprato, kad yra įsimylėjusi Pasha, ir kiekvieną dieną jai tapo vis sunkiau slėpti savo jausmus.
Naktį, kai Ibrahimas miegojo, Nigaras negalėjo atsispirti ir įėjo į savo kambarius. Priėjęs prie miegančio Ibrahimo, Nigaras nusprendė ištiesinti antklodę. Ibrahimas, įpratęs visada būti budrus, staigiai apsisuko ir sugriebė Kalfos ranką.
Žiūrėdamas Nigarui į akis, Ibrahimas patraukia ją prie savęs, pasiduodamas aistros priepuoliui.
Nigarui tai buvo ilgai laukta ir trokštama naktis su mylimu žmogumi, tačiau ryte atėjo nusivylimas. Ibrahimas, pabudęs ir pamatęs Kalfą šalia savęs, liepia pamiršti viską, kas tą naktį įvyko tarp jų, o paskui išvaro jį iš savo kambarių ir iš rūmų.
Valide sugebėjo išbraukti Nigarą iš išlaidų sąrašo, todėl dabar ji negalėjo likti Topkapi rūmuose, nes nuo šiol ji priklausė Ibrahimo rūmams. Bet ir ten to neprireikė.
Syumbul, nežinodamas, ką daryti su Nigaru, kreipiasi į Ibrahimą patarimo. Tačiau Paša nenorėjo matyti Kalfos savo rūmuose. Ir kadangi ji negali likti sultono rūmuose, ji įsako Nigarą išsiųsti į senuosius rūmus ir ištekėti.
Ibrahimas bandė pamiršti naktį, praleistą su Nigaru, tačiau jo atmintyje vėl ir vėl iškilo aistringos akimirkos.
