Kartais mes kuriame stabus savyje. Tikriausiai daugelis dabar tai perskaitė ir nesuprato, ką turiu omenyje. Tai ne tik apie daiktus, kuriais žavimės, bet ir apie aklą kažko, kažkieno garbinimą. Taigi žmogus sugeba savyje susikurti stabą. Ir tai gali būti ir teigiama, ir neigiama. Tai yra, galite pasakyti apie save: „Man taip sekasi“ arba „Aš esu visiškas nevykėlis“, „Aš tokia graži“ arba, priešingai, „Aš esu negraži“. Pasirodo, žmogus priklijuoja sau etiketes, arba jo sugalvotas, arba primestas iš išorės.
Paimkite popieriaus lapą ir rašiklį ir parašykite apie visus savo įsitikinimus, apie viską, ką galite pasakyti apie save, rašykite viską, ką galvojate, tiesiog būkite sąžiningi. Tada matai, kiek savyje turi savybių. Ir jie, kaip ir patogus kostiumas, apskritai puikiai sėdi, bet kartais gali pakenkti. Jei skauda, tada žmogus pradeda keistis, eina į visokius mokymus ir saviugdos kursus, kažką ten jis skaito naudingus dalykus, bando spręsti savo problemas, visiškai nesuvokdamas, kad jis pats sukurtas!
Tai stabai, apie kuriuos aš kalbu! Jie velkasi už mūsų, o mes galime to net nepastebėti. Mes laikome juos teisingomis nuostatomis ir beveik pradedame juos garbinti! Galime stipriai prisirišti prie to, kas mums teikia džiaugsmo arba, priešingai, to, kas mus erzina, prie to, kas mus džiugina ar siutina. Šiuos nesunaikinamus vaizdus, kuriuos sukūrėme savyje savo rankomis, ir manome, kad mūsų tikrovė tiesiog privalo juos atitikti. Taip ir laikomės savo stabų, kad neišduotume savęs.
Tačiau laikas to atsikratyti ir nustoti idealizuoti savo įsitikinimus. Jums tiesiog reikia gyventi! Būtina neskirstyti visko aplink į juodą ir baltą, o išgyventi savo patirtį įvairiomis ryškiomis spalvomis. Kartais nutinka taip, kad supykstame, kai geriau būtų išlikti maloniems, per daug erdviems, bet reikia susikaupti, susierzinti, jei negalime ko nors kažkuo įtikinti, o bandome suprasti, įsižeidžiame, nors tereikia apsikabinti ir pabučiuoti ir pan.
Svarbu permąstyti savo įsitikinimus. Kokia prasmė mąstyti ties savo įsitikinimais, jei gyvenimas nuolat keičiasi, kartu su juo keičiatės ir jūs, keičiasi jūsų užsiėmimas ir aplinkiniai žmonės? Ir kodėl jūs švaistote laiką tam, kas užgožia drąsų protą, laisvą sąžinę ir meilę?
Taip, sunku taip priimti ir viso to atsisakyti, bet pasistenkite įsiklausyti į save, stenkitės būti harmonijoje su savimi, ramybėje, harmonijoje. Aš pati kasdien susiduriu su savo stabais ir nepavargdama kovoju su jais. Kasdien esu vis kitokia, kartais linksma, kartais liūdna, kartais gera, kartais pikta, kartais nusivylusi, kartais viskuo patenkinta.
Mūsų vidiniai stabai sugeba papuošti gyvenimą, padaryti jį lengvesnį ir suprantamesnį, tačiau gali ir apriboti, ir nuliūdinti, jei juos panaudosime netinkamoje vietoje ir ne laiku, patekę į jų nelaisvę. Kiekviena instaliacija tavo galvoje buvo sukurta tam tikroje situacijoje, tam buvo šiek tiek laiko, bet svarbu mokėti su ja atsisveikinti. Pasaulis keičiasi, keičiasi ir tu, keičiasi ir įsitikinimai!
Papasakokite komentaruose, kaip jums pavyksta rasti savyje pusiausvyrą tarp požiūrių ir kai kurių situacijų? Kaip atsikratote savo įsitikinimų? Kaip atsisveikinate su savo stabais?
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/zhizn/kumir-vnutri-sebya-ili-pochemu-ne-stoit-idealizirovat-sobstvennye-ubezhdeniya.html
