Pastaruoju metu dažnai susiduriu su knygomis pagal sovietinį kiną. Ir dažnai adaptacijos nevisiškai atitinka pirminį šaltinį. Tiesiog scenarijaus autoriai kaip pagrindą ima kūrinio veikėjus, vaidina ryškiausius knygų epizodus ir būtinai atsineša ką nors savo, kas sukels ryškių emocijų žiūrovams. Ir filmas „Maskva ašaromis netiki“ nebuvo išimtis. Kaip iš tikrųjų susiklostė pagrindinių veikėjų, trijų skirtingų likimų merginų, likimai?
Pačiame filme daugelio veikėjų veiksmų motyvacija kažkaip neryški, tačiau Valentino Černycho knygoje tam tikrų veiksmų priežastys yra aiškiai išdėstytos. Palyginkime knygos veikėjų likimus su jų istorijomis, kurias žiūrėjome filme.
Liudmila
Filme Liudmila – tikra vyrų medžiotoja. Ji išsikelia sau tikslą pagrobti turtingesnį sužadėtinį ir su juo susikurti laimingą gyvenimą. Ir štai laiminga proga: žinoma ledo ritulininkė, už kurios ji išteka, pradeda flirtuoti su Luda. Tačiau po daugelio metų vyras tiesiog negali pakęsti jį užgriuvusios šlovės ir pradeda stipriai gerti. Jau antroje filmo dalyje Liudmila dirba valykloje, vaikų neturi, su vyru negyvena, jis nuolat prašo pinigų. Tačiau herojė ir toliau tiki geriausiu.
Knygoje Liudmila vis tiek bando sėkmingiau ištekėti, tik jos likimas klostosi daug įdomiau. Net santuokoje Luda supranta, kad yra nelaiminga, ir pradeda ieškoti savo mylimojo, turi daug romanų. Jaunystėje Liudmila susipažįsta su KGB pareigūnu, jos vyras gerokai vyresnis, vedęs, bet jie vis tiek užmezga romaną. KGB pareigūnas iš karto sako savo šeimininkei, kad nesiruošia sugriauti savo santuokos, o Liudmila tik retkarčiais su juo susitinka 20 metų. Būtent su šiuo vyru ji jaučiasi moters mylima, geidžiama ir laiminga, todėl nenutrūksta užburto ryšio. Be to, meilužis labai gražiai prižiūri moterį - dovanoja dovanas, padeda patarimais ir netgi organizuoja sėkmingą pramonę. Liudmila įsimyli vyrą, o jam netekus žmonos, knygoje užuomina apie artėjančias vestuves.
Antonina
Ir romane, ir filme Tonya išteka už Nikolajaus ir gyvena su juo ilgą gyvenimą. Normali vidutinė šeima, turi atskirą butą, vasarnamį, tris vaikus. Tonya yra daugelio sovietinių moterų prototipas.
Tik Černycho knygoje jis heroję apibūdina taip, kad jai net gaila. Gyvenimas jai – užburtas ratas, iš kurio ji net nebando išeiti, viskas taip pat, nuobodu, o Antonina visiškai nesijaučia laiminga.
Jekaterina
Herojė, kuri filme buvo labai sudeginta meilės. Kiek ašarų buvo išlieta, kiek kančių, kiek Katjai teko iškęsti su mažu vaiku ant rankų. Žiūrovams tiksliai neparodoma, kaip Jekaterina tampa režisiere. O antroje filmo serijoje pasirodo Goša, kuriai jaučia tikrus jausmus.
Valentino Černycho knygoje Kotrynos įvaizdis yra sudėtingesnis. Pavyzdžiui, daug teksto skirta tam, kaip Katya auga profesinėje srityje. Jai, kadangi ji yra nelaiminga vieniša mama, padeda absoliučiai visi. Ir pirmoji padėjėja yra jos mama, taip pat giminaitė-akademikė. Profesinė sąjunga paima ją po savo sparnu, o gamyklos vadovas jai išmuša pašalpas. Tačiau pati Katya yra gana aštri, tikslinga ir pajėgi.
Kalbant apie Gošos ir Katios santykius, knygoje ir filme yra tam tikrų neatitikimų. Pavyzdžiui, Katya romane iš karto pasako savo mylimajam, kas ji tokia ir kam dirba, tačiau šis ja netiki, o sužinojęs, kad ji pasakė tiesą, kažkodėl įsižeidžia.
Ar skaitėte Valentino Černycho romaną? Kuri herojų istorija jums patiko labiau – iš knygos ar iš filmo?
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/poleznoe/kak-na-samom-dele-slozhilas-sudba-geroin-moskva-slezam-ne-verit-v-romane-valentina-chernyh.html