Kaip dažnai dabar galima sutikti moterų, kurios karčiai atsidūsta, suprasdamos, kad jų mylimi mieli sūnūs išaugo į tokius neatsakingus vyrus. Jie griebia už galvų, supratę, kad sūnums visiškai nepažįsta žodžio nepriklausomybė, jie kažkokie silpni, švelnūs, švelnūs. Taip, jūs ištekėsite už tokio žmogaus, ir tikrai nesijausite apsaugoti.
Bet aš pasakysiu visoms šitoms dūsaujančioms mamytėms, kad jūs dėl visko kaltos! Pati paverčiate savo sūnus seserimis, o paskui nesuprantate, kodėl jie tokie neatsakingi. Visą vaikystę nuo jų pučiate dulkių daleles, o paskui norite, kad jos akimirksniu pasikeistų? Ar jums reikia, kad jūsų sūnūs šalia jūsų būtų balti ir pūkuoti, silpni ir paklusnūs, o vyrai – už jūsų namų ribų? Taip neatsitiks!
Neseniai gatvėje pamačiau tokį vaizdą. Eina pagyvenusi moteris, vilkdama už savęs sunkius krepšius, dūsauja, vos juda, bet skuba. Man jos labai gaila, todėl priėjau ir pasiūliau pagalbą, paklausdama, ar tikrai ji neturi pagalbininkų. O ji ramiai atsakė, kad turi du sūnus iki 30 metų, jie tik dabar labai užsiėmę prie kompiuterių. Ir ne, jie ne jiems dirba, o žaidžia. Mama parneš į namus maišelius su maistu, tada jie nulips nuo monitorių patikrinti, ar skanaus maisto atnešė.
O pati brangiausia šios moters svajonė – kad kuo greičiau susituoktų ir nuo jos atsitrauktų jos palaidūnai. Iš jų nėra prasmės, išaugo neatsakingi, niekaip nepadeda, nedirba. Ir ši būsima mama visiškai nesuvokia savo kaltės. Ji pati savo sūnus pavertė tokiomis seserimis. Ir niekaip nesupranta, kad dabar gali sugriauti gyvenimus kitiems, nes kažkada šie du susituoks, o jau tada kentės jų žmonos. Mama neišmokė sūnų gerbti ir mylėti moterį, o paskui vis tiek visur skųsis, kad marios netinkamai prižiūri jos kraują.
Prisimenu, kaip viena draugė pasakojo, kaip ji išsiskalbia kojines už savo augančių berniukų ir pati jas pasikabina. Sakė, kad su ja gaminti nemoka, net kiaušinių kepti, koldūnų virti nemokėjo. Kas dėl to kaltas? Juk pati mama save nustato kaip kokia virėja, valytoja, aptarnaujantis personalas. Ji pati savo sūnums įkvepia, kad maisto gaminimas, valymas, lyginimas, skalbimas – visa tai ne vyrų reikalas. O kas yra vyriška? Ar ketinate kariauti savo kompiuteryje?
O jei nuo pat mažens su sūnumi elgiatės kaip su vyru? Tada jis juk tikrai galės suprasti, kad mama – ne kokia tarnaitė, o pats artimiausias ir brangiausias žmogus, kurį reikia gerbti, mylėti ir vertinti!
O būna ir taip, kad mama labai bijo netekti sūnaus. Na, kaip jis veda ir gali nuo jos nuskristi. Tada ji leidžia jam gyventi su ja viename bute su žmona. Ir ji pririša jį prie savęs iš pradžių, nuo vaikystės, slopina jame vyrišką pradą, neleidžia jam vystytis. Ir tada jis įves į namus tokią galingą moterį, kuri jį valdys visame kame. Jis pripratęs, kad visi už jį daro, nes jis pats nieko negali!
Mamos pačios auklėja savo sūnus neatsakingais. Jie atima iš jų pasirinkimą, skiepija iniciatyvos stoką, silpną charakterį, tingumą. Tada augantis sūnus arba užauga, nesistengdamas kažko užkariauti ir ko nors pasiekti, arba tampa agresyvus ir nemandagus, kad galėtų atsispirti mamai. Pirmas variantas – mamytės sūnus ir murmėjus, antrasis – misogynistas ir tironas.
Ką daryti?
Nustokite globoti! Leiskite jums tobulinti savo nepriklausomybę vienam. Niekada neužgesinkite savo vaiko nepriklausomybės. Jei berniukas sako: „Aš pats“, tai yra jo teisė, tegul tai daro, tegul mokosi.
Ar mamos gali daugiau laiko skirti sau ir kitiems šeimos nariams? Daugiau dėmesio skirkite dukroms, vyrams, pasirūpinkite savo išvaizda, užsiimkite mėgstama veikla? Sekite gyvūnų pavyzdžiu! Jie rūpinasi savo atžalomis tik iki tam tikro amžiaus, moko vaikus reikiamų įgūdžių, o vėliau išleidžia iš „šeimos lizdo“!
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/kak-materi-sobstvennymi-rukami-prevrashhajut-synovej-v-bezotvetstvennyh.html
