Man sunku suprasti ir priimti. Visi aplinkiniai tvirtina, kad su žmonėmis turite būti malonūs, atviri ir dėmesingi. Bet ką daryti, jei mainais jie elgiasi su jumis kaip su tuščia vieta? Ne, aš darau gera už dyką, aš, pavyzdžiui, padedu žmonėms ne tik tada, kai jie prašo
t, bet net kai aš pats matau, kad jiems reikia šios pagalbos. Bet ar ilgai tu gali likti kvailiu arba tapti blogiausiu žmogumi žemėje? Kur teisybė?
O gal, gerai, šis gerumas. Jau tiek kartų susideginau, kad nebeturiu jėgų padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Kiek žmonių džiaugėsi mano padorumu ir užuojauta. Ir aš, ko gero, tai supratau, bet tęsiau savo kelią, tikėjau, kad taip reikia. Biblija sako, kad jei trenki į vieną skruostą, turi atsukti kitą. Ir kiek ilgai mano veidas bus sumuštas? Kiek ilgai galite toleruoti tokį nemandagumą?
Mane nuo vaikystės mokė, kad į blogį negalima atsakyti blogiu. Kad ir kaip blogai jie tau padarytų, tu turi atsakyti gerumu. Gerumas gali išspręsti absoliučiai bet kokį konfliktą, meilė nugalės, bet kažkas kaskart įsitikinu visiškai priešingai!
Iš tiesų, jei į grubumą ir agresiją reaguojate maloniai, žmogus tai supranta kaip faktą, kad galite ir toliau „spardytis“. Viską ištversi, viską atleisi, viską suprasi.
Ar girdėjote apie poveikio dėsnį? Jis sako, kad žmonės bando pakartoti tokį elgesį, kuris padeda patenkinti jų poreikius. Arba žmonės vengia bet kokių veiksmų, jei jie nepriveda prie to, ko jie nori. Kitaip tariant, jei į jo grubumą ir agresiją atsakote žmogui gerumu ir meile, jis tai supranta kaip faktą, kad jo nepriimtinas elgesys jumyse generuoja meilę! Tai yra, mes patys savo maloniu elgesiu prieš blogį skatiname žmogų ir toliau šluostyti mums kojas!
Ir ką tada daryti? Priešintis? Išeiti iš savęs kiekvieną kartą, kai mus „užpuola“? Manau, kad taip elgtis irgi negalima, geriau tiesiog visada atsiminti, kad negali būti labai malonus, per daug malonus su kitais! Turiu pasakyti, jei kažkas jums netinka, tai tikrai veikia.
Kai kurie žmonės, kurie rodo per daug gerumo, tiesiog stengiasi išvengti konfliktų. Na, tai suprantama, jei aš gerai sutariu su žmogumi kaip visuma, ar aš iš karto „įsiliesiu“ nuo jo kažkokio pykčio? Nr. Gal jam buvo bloga diena, dar kazkas supykino, o as po pažastimi, gal jam tiesiog skauda galvą ir viskas aplinkui erzina. Taigi aš visada pateisinu grubumą savo adresu, o tada kenčiu. Bet aš nenoriu mainais elgtis kaip kiaulė, negaliu ir nenoriu! Tik reikia kažkaip išmokti atsistoti už save...
Perskaičiau daug informacijos šia tema ir štai ką radau. Yra patarimų, kurie padės neprisipažinti nuobodaus kitų elgesio su savimi.
- Jei tokio žmogaus elgesys jums nepatogus, neapdovanokite jo.
- Būkite sąžiningi su žmonėmis tol, kol jie bus sąžiningi su jumis.
- Išmokite kovoti ir atsilaikyti.
- Niekada neskatinkite į jus nukreipto grubumo.
- Pasakykite žmogui, jei jums nepatinka jo grubus elgesys su jumis, neapsimetinėkite, kad viskas tvarkoje.
Nežinau, kodėl dabar tiek daug piktų žmonių. Kaip juos žeidžia, kuo erzina, kaip slegia ir kaip aš nusipelniau tokio požiūrio į save? Dabar viskas bus kitaip, nebetoleruosiu grubumo ir agresijos! Tikiu, kad galiu tai padaryti!
Viskas gerai!
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/pochemu-kogda-delaesh-ljudyam-dobro-oni-otnosyatsya-k-tebe-kak-k-pustomu-mestu.html
