Bet kokie santykiai gali baigtis, kad ir kaip liūdnai tai skambėtų. Tačiau kartais jų pabaiga būna pati geriausia. Santykiai gali būti toksiški. Tačiau, anot statistikų, vyrai toksiškuose santykiuose išlieka daug ilgiau nei moterys, net ir žinodami, kad jie blogi ir nieko gero neprives. Kodėl taip atsitinka?
Pirmieji santykiai, kuriuos žmogus užmezga dar augdamas, pavyzdžiui, mokykloje ar institute, yra patys pagarbiausi. Jie moko, išbando ir padeda apibrėžti tikruosius mūsų poreikius bei meilės kalbą.
Beje, labai mažai yra porų, kurios, pradėjusios susitikinėti vidurinėje mokykloje, iki senatvės gyvena laiminguose santykiuose. Ir daugeliui iš mūsų sunku įsivaizduoti tokius ilgalaikius santykius. Susitinkame, išsiskiriame, atrandame naujų žmonių ir tik po kurio laiko galvoje nupieštas mums reikalingo žmogaus įvaizdis.
Kartais nutinka taip, kad santykiai nieko gero nepriveda, tačiau žmogus tiesiog nežino, kaip juos nutraukti. O psichologai teigia, kad būtent vyrai gali išlikti toksiškuose santykiuose daug ilgiau nei gražioji žmonijos pusė. Jie ištveria, žeminasi, nerimauja, bet lieka sąjungoje, kurios galiojimo laikas jau seniai pasibaigęs.
Statistika rodo, kad maždaug 80 % skyrybų inicijuoja moterys. O vyrai retai ryžtasi tokiam rimtam žingsniui kaip išsiskyrimas su antrąja puse.
Taigi kodėl vyrai ilgiau palaiko toksiškus santykius?
Jie negaili savo laiko
Ypač jei vyras ilgą laiką gyvena su moterimi. Iš pradžių piršlavosi ilgai, buvo romantiškas laikotarpis, paskui viskas sukosi: vestuvės, vienas vaikas, antras vaikas, darbas, namai, atostogos, ir taip užtruko 20 metų. Ir tada ateina supratimas, kad santykiai jau seniai atgyveno, ir atrodo, kad laikas juos nutraukti, bet man labai gaila sugaišto laiko.
O jei pažvelgtumėte atgal ir pagalvotumėte, ar yra bent vienas dalykas, dėl kurio šiuose santykiuose tapote išmintingesni ir geresni? Jei yra, tai galbūt visa tai ne veltui? Kiekviena patirtis formuoja mus tokiais žmonėmis, kokie turėtume būti.
Jie tikrai tiki, kad tai vis dar įmanoma pataisyti
Deja, laikyti kažką, kas jau seniai mirė, yra nenaudinga. Viską galima sugadinti dar labiau. Tačiau beveik kas šeštas toksiškus santykius palaikantis vyras ne iš karto ryžtasi skyryboms, nes tikisi, kad viskas susitvarkys. Bet tai, grįžtant prie pirmojo punkto, vėlgi yra laiko švaistymas. Be to, kai santykiuose tik vienas žmogus stengiasi dėl jų ką nors padaryti, o antrasis, šiuo atveju – moteris, lieka su nuomone, kad viskas gerai, nieko nebus. Abu partneriai turi dirbti dėl santykių.
Atsiskyrimas suaktyvina tą pačią žmogaus smegenų dalį kaip ir fizinis skausmas. Ko gero, to vyrai ir bijo, bet jei į viską prižiūrėsi psichologiškai, su tuo susitvarkysi neskausmingai.
Jie viską laiko savyje
Daugelis vyrų mano, kad dalytis savo emocijomis su šeima ir draugais nėra geriausias pasirinkimas. Todėl jie viską pasilieka sau. Vienintelis žmogus, su kuriuo vyras dalijasi emocijomis ir išgyvenimais, yra jo žmona. Todėl, kai iškyla grėsmė santykiams, kyla grėsmė juos prarasti, vyras supranta, kad gresia ir jo siela. Todėl labai svarbu turėti draugų, kad netaptumėte priklausomi nuo moters, su kuria siejate toksiškus santykius.
Tiesą sakant, žmogus gali daug ką. Tik tau atrodo, kad išsiskirti nepavyks, neturėsi jėgų, kad tau skaudės, neištversi. Taip, tai skaudės, bet jūs galite tai įveikti. Tai bus daug geriau nei mirti nuodinguose santykiuose, prarasti save ir kasdien išblėsti, bandant kažkaip išsaugoti pasmerktą sąjungą.
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/3-prichiny-iz-za-kotoryh-muzhchiny-ostajutsya-v-toksichnyh-otnosheniyah-dolshe-zhenshhin.html
