Pavydas yra toks baisus jausmas. Pavydas yra blogesnis net už alkį, nes tai dvasinis alkis. Kai žmogus jaučiasi gerai, kai viskas jo gyvenime yra sulipę, jis pradeda erzinti tuos, kuriems viskas nėra taip tobula.
Manau, kad ne kartą esate susidūrę su panašia situacija. Jūsų gyvenime nutiko džiaugsmingas įvykis, skubate juo pasidalinti su artimais žmonėmis, tačiau atsakydami išgirstate tik pasmerkimą, matote nepatenkintus žvilgsnius. Tai labai nemalonu ir įžeidžianti!
Tai reiškia, kad tokie žmonės iš principo jums tiesiog neįdomūs, nes jie jums nėra labai svarbūs. Taip, yra tikrų draugų, kurie tave palaikys ir džiaugsis kartu su tavimi. Bet yra ir tiesiog žmonių, kurių viduje tvirta tamsa, ir mes, deja, esame priversti bendrauti su tokiais žmonėmis. Tie, kurių siela tamsu, nuodija mūsų gyvenimą, šviesą. Kitų žmonių sielų šviesa pradeda kelti juose pyktį ir susierzinimą.
Savo pykčiu žmonės, kurių viduje tamsa, nori atimti iš mūsų šviesą, kad jaustųsi geriau. Jie nori sugadinti mums nuotaiką, nuvertinti pasiekimus ir sėkmę, kad mūsų fone taptų daug ryškesni ir geresni.
Yra grybų, kurie atrodo labai gražiai, bet kelia pavojų gyvybei. Taip pat ir žmonės, kurių viduje yra tamsa – jie trina mumis pasitikėjimą, gali prisiekti amžina meile ir draugyste, bet pasitaikius tinkamai progai nuodija mūsų gyvenimus. Visa tai tik tam, kad savo džiaugsmu negalėtume skleisti šviesos. Bendravimas su tokiais žmonėmis priveda prie to, kad mes užgęstame, o paskui ilgą laiką negalime susivokti. Mes pradedame eikvoti, mūsų nuotaika pablogėja, o kai kurie netgi gali susirgti depresija!
Kiekvienas apie savo džiaugsmą kalba skirtingai. Kažkas, pavyzdžiui, rašo įrašus socialiniuose tinkluose. Kaip dabar madinga tarp tinklaraštininkų, jie savo Instagram puslapyje rašo apie kokį nors jiems malonų įvykį, kad prenumeratoriai su jais pasidalintų šviesa. Tačiau yra daug neapykantų, kurie tikrai pažemins, įžeidins, nuvertins džiaugsmą ir sėkmę. Negali būti blogiau, kai puikiai nusiteikęs daliniesi savo džiaugsmu su kitais, o mainais sulauki nemalonių žodžių ir pavydžių pūkelių. Visas džiaugsmas, tarsi ranka „nuima“.
Mes pasakojame pašnekovui apie ką nors gero, kas nutiko mūsų gyvenime, o mainais tikimės bent šypsenos, jau nekalbant apie džiaugsmą. Tačiau taip nėra. Ir tai darosi taip šlykštu širdyje, kad sunku perteikti žodžiais.
Kai šviesa susitinka su tamsa, pirmoji pradeda blėsti. Žmogui atrodo, kad jam nukirpti sparnai, silpsta emocijos, dingsta visas džiaugsmas.
Jei pradėjote tai dažnai susitikti bendraudami su savo draugu, tikriausiai laikas pagalvoti, o ką jūs darote kartu? Laimė juk užkrečiama, bet tik tiems, kurie geba ja dalytis su kitais ir gali spindėti iš vidaus. Žmonėms, kurių viduje tamsa, kitų džiaugsmas pradeda kelti diskomfortą, pavydą, pyktį ir pyktį. Ir tai ne apie tave, o apie jų neadekvačią reakciją, kuri gali būti susijusi su jų asmeniniais kompleksais ir kažkokia trauma.
Nekaltink savęs dėl to, kad dabar su tavimi viskas taip gerai, o kažkam dar blogiau. Ar tai tavo kaltė? Žinoma ne! Nereikia teisinti kitų, kurie tau linki blogo, kurie nėra patenkinti tavo laime!
Taigi tiesiog spindėk! Tegul jūsų šviesa apšviečia jus supantį pasaulį džiaugsmu ir gerumu. Neleiskite tamsos žmonėms trukdyti jums. Tiesiog pašalinkite juos iš savo gyvenimo, toliau švytėdami ir drąsiai ženkite į priekį!
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/kogda-chelovek-izluchaete-svet-on-razdrazhaet-teh-kto-zhivet-v-temnote.html
