Nužudęs Idilą, Džulidė suskubo atsikratyti kūno. Atrodytų, kad mergina viską numatė. Ji užsidėjo gumines pirštines ir paėmė kūną į tankmę.
Galvojant, kur paslėpti lavoną, iš Idilo automobilio suskambo telefono skambutis.
Dzhulida rado Idilo telefoną ir, pamatęs, kad skambina Djuneit, pakėlė ragelį.
Juneit paklausė:
- Ką tu padarei? Ar galėtumėte paslėpti netvarką?
Julida negalėjo suprasti, kaip Juneitu apie tai žinojo. Bet tai pasirodė labai paprasta. Kai Idilis numetė ragelį, Djuneit palaikė ryšį ir išgirdo visą merginų pokalbį bei paskutinę Džulidos frazę:
- Radau laiko mirti.
Džulidė paklausė Juneitos, ko jam reikia. Cuneyt sakė, kad jis jai padės, tiesiog atsiųskite jam adresą.
Atvykęs į vietą Dzhuneyt paklausė, kur daiktai, kuriuos Idilis turėjo jam perduoti. Julidė atsakė, kad nieko nelietė, tegul pažiūri į automobilį.
Cuneyt rado netikrą pasą, bet nerado pinigų. Julida patarė pažvelgti į pirštinių skyrių. Bet ir ten nebuvo pinigų.
Cuneyt pasakė merginai, kad dabar ji turi jam surasti daug pinigų. Ji yra žudikė, o jis - liudininkas.
Tą akimirką Julidė išsitraukė pirštines ir pasakė, kad jos atspaudų nėra automobilyje, bet dabar ji pilna. Todėl jis yra nevykėlis.
Dzhuneyt suprato, kad pateko į gudrios merginos pinkles ir dabar turi jai padėti.
Pora atsikratė automobilio, o Namykas parašė atsisveikinimo laišką iš Idilo.
