Guynul 24 metus buvo kalėjime už savo vyro nužudymą. Guynul ilgą laiką buvo atimta galimybė auginti vienintelę dukrą, o palikęs kalėjimą likimas suteikė jai antrą šansą. Zeynep buvo ten, nors ji laikė Guynulą per atstumą. Tačiau tai taip pat buvo džiaugsmas Guynului.
Bet kai Zeynep sužinojo, kodėl motina sėdi kalėjime, ji negalėjo jai suprasti ir atleisti.
Zeynep ištrynė Guynul iš savo gyvenimo. Ir be Zeynepo Stambule, Guynulas neturėjo ką veikti.
Guynul nusprendžia išvykti į ramų gimtąjį miestą, tačiau prieš tai nusprendė aplankyti vyro Mustafos kapą.
Priėjęs prie kapo, Guynulas pasakė, kad niekada neišplauks padarytų nuodėmių. Kad nebūtų atleista už žiaurumus, kuriuos jai ir dukrai teko patirti.
Ir vėliau Guynul pridūrė, kad apgailestavo, kad pati nedrįso ir nežudė.
- Jūsų kapas net neliečia piktžolių.
Guynul išvyko į gimtąjį miestą ir apsistojo pas savo jaunystės draugą. Bet vėliau Jahida ją rado ir paprašė grįžti.
Zeynepui esame tarsi du sparnai. Jei atimsite iš jo vieną sparną, tada jis negalės pakilti.
Guynulas negalėjo pasakyti Zeynepui visos tiesos apie tą nelemtą dieną. Bet ji nusprendė vis tiek būti ten, net jei Zeynepas to nenori.
