Kai aptarėme po vėjaraupiais atsirandančią juostinę pūslelinę, tai suprantama. Vėjaraupiais gali užsikrėsti žmonės, kurie neturi vėjaraupių, glaudžiasi su asmeniu, kuriam po mente yra herpes zoster.
Bet apie tą pačią istoriją pasitaiko ir su herpesu ant lūpų. Esame įpratę būti užsikabinę per bučinius, tačiau pasirodo, kad kartais pakanka ir apkabinimų.
Šis dalykas gali prilipti prie veido, kaklo ir rankų odos. Nežinau? Bet būna.
Tikri apkabinimai turėtų būti pakankamai stiprūs. Šiuo atveju drool taip pat turėtų tekėti kaip upė. Ir veidas turi būti sumuštas.
Tokius sunkius apkabinimus patiria sportininkai, kurie kaktą daužo nuo sienos. Na, arba kurie įnirtingai purto vienas kitą kažkokioje kovoje.
Tokiems sportininkams nuo streso ir aštrių įtempimų sklando drožimas, taip pat dažnai pažeidžiama veido ar rankų oda. Jis vadinamas herpes gladiatorum. Suderinamas su „gladiatoriumi“. Ar pristatėte?
Kartais tiesiogine prasme yra tokios herpeso epidemijos. Kai kuriose varžybose.
Paprastai tai būna jaunų sportininkų atveju.
Jauni žmonės iš principo dažniau suserga pūsleline, jie neturi stabdžių sportuodami ir dar neišmoko kovoti su pakartotinėmis infekcijomis.
Trumpai tariant, treneris ir visi medicinos darbuotojų padėjėjai turi ištirti sportininkų odą ir stebėti bet kokius bėrimus. Tai ne juokai.
Šis herpesas dar vadinamas matiniu. Tai nereiškia, kad jis drumstas ar nešviečia. Tai reiškia, kad tokios peršalimo opos perduodamos per sportinius kilimėlius ant grindų.
Na, tai yra, sportininkai retai spjaudosi vienas kitam į veidą, tačiau jie gali spjaudytis ant grindų (ant sportinio kilimėlio) ir tada sumuštą veidą pritvirtinti priešininką prie šio kilimėlio. Kažkas panašaus į tai. Pasirodo, kad kilimėlius taip pat reikia dažniau dezinfekuoti.
