Būna. Tik mes kalbame ne apie paprastą herpesą ant lūpų, bet apie juostinę pūslelinę. Tai yra blogiau.
Herpes zoster (dar žinomas kaip herpes zoster) atsiranda po vėjaraupių. Jei asmuo neturėjo vėjaraupių, tada nėra herpes zoster.
Taigi po vėjaraupių kartkartėmis gali atsirasti juostinė pūslelinė. Jis pabarsto ne visą kūną, kaip vėjaraupius, bet dažniausiai tik tam tikro nervo metu. Dažniau tai atsitinka ant kūno, bet taip pat ir ant galvos. Šis dalykas prasčiau nuteka ant galvos.
Kartą jie pastebėjo, kad po traumos herpes zoster ropoja dažniau. Atrodo, kad kažkas yra 12 kartų dažniau nei be traumų.
Mes vis dar nesuvokėme, kodėl taip vyksta.
Mes žinome, kad herpesas gyvena kažkur galvos nervų mazguose arba šalia nugaros smegenų. Kartais jis dėl kažkokių priežasčių iš ten išlipa ir nuskaido palei nervus į odą. Na, ten jau atsiranda paraudimas ir pūslės.
Pagal vieną versiją, pažeidus nervus, suaktyvėja miegantis herpesas. Jis, kaip ryklys, reaguoja į kraują ir veržiasi į odą. Jie sako, kad šiuo atveju nervai turėtų būti labai pažeisti. Kažkoks lūžęs skruostikaulis ir kažkas panašaus.
Pagal kitą versiją, pats herpesas nuolat keliauja į odą, kad patikrintų, ar ten viskas gerai. Kaip ir įprastos komandiruotės. Bet kai tik herpes iškiša galvą iš odos, tada mūsų imunitetas nedelsdamas ją pliaukšteli.
Bet traumos atveju imuninė sistema yra užsiėmusi pačios traumos pasekmėmis. Net ir be herpeso bus daugybė kitų infekcijų ir šiukšlių krūvos, kurias reikia grėbti imuninei sistemai. Todėl pūslelinė slysta nepastebimai ir atlieka savo nešvarų darbą.
Paprastai tai įvyksta per savaitę nuo traumos. Ir čia labai svarbu atskirti pačios traumos pasekmes, atsirandančias dėl piršto, ir nuo herpeso paūmėjimo, nes geriau jos nepradėti ant veido.
Trumpai tariant, šis herpes zoster gudrus ir stengiasi pasislėpti patyręs įprastą traumą.
