Selimas ne itin troško valdžios, tačiau jo atkakli sugulovė Nurbanu turėjo kitokią nuomonę. Nurbanu suprato, kad Fatih įstatymas gali paveikti ją ir jų bendrus vaikus, be to, ji svajojo užimti Khyurrem Sultan vietą. Todėl ji padarė viską, kad išstumtų Selimą į sostą, ir turiu pripažinti, kad tai padarė puikiai.
Suverenas savo įsakymu pašalino pagrindinį kandidatą į sostą Šehzadą Mustafą, beliko atsikratyti Bayazido. Čia pats Bayazidas išvarė save į kampą, iš kurio negalėjo išeiti, ir suvereno įsakymu kartu su sūnumis jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
Kandidatų į sostą nebebuvo, todėl Selimas ramiai laukė, kol suverenas paliks jo sostą.
Bet valdžia jis džiaugėsi neilgai - 8 metus (1566 - 1574).
Valdant Osmanų dinastijai, Selimas įsitvirtino kaip gailestingas ir teisingas valdovas. Jis nevykdė žmonių kairės ir dešinės, kaip tai padarė jo tėvas Suleimanas Didingasis. Visą „nešvarų darbą“ perėmė Nurbanu-Sultanas.
Selimas, tapdamas suverenu, grąžino Mahidevranui visas privilegijas, o po jos mirties Bursoje pastatė mauzoliejų, kuriame palaidojo brolį Mustafą ir motiną.
„Selim 2“ valdymo laikotarpiu Sokolu Ahmedas Pasha buvo atsakingas už valstybės reikalus. Trejus metus jie kariavo su Safavidų imperija, Vengrija ir Venecija bei užkariavo Arabiją ir Kiprą. Tačiau jiems nepavyko užimti Astrachanės.
Selimas labai ilgai ėjo į valdžią, tačiau ilgai tuo nesidžiaugė. Būdamas 51 metų Selimas 2 dėl savo kvailumo ir dėl silpnumo vynui nuskendo girtas vonioje, kurios kadaise jį išmokė mylimoji sugulovė Nurbanu.
Selimas turėjo dvi silpnybes - vyną ir moteris. Pirmasis silpnumas jį nužudė, o iš antrojo gimė daugybė šehzadų (pagal istorinius duomenis tikslus skaičius nežinomas).
Po „Selim 2“ išvykimo Nurbanu pastatė savo kūną į ledo vonią ir skubiai iškvietė Murado sūnų į sostinę.
Muradas rūmuose pasirodė tik po 12 dienų, ir tą dieną buvo paskelbta „Selim 2“ mirtis.
Muradas užėmė savo tėvo vietą soste, tą patį dieną kiti jo sugulovių sūnūs buvo įvykdyti mirties bausme.
