Edirne bausmę atlikusi Alexandra Anastasia Lisowska nerimavo, kad jos priešai padarys viską, kad šeimininko širdis jai sušaltų. Alexandra Anastasia Lisowska parašė daugiau nei vieną laišką Suleimanui, tačiau iš jo neatsakė. Žinoma, Alexandra Anastasia Lisowska spėjo, kad jos parašyti laiškai nepasiekė sultono ir ieškojo būdų, kaip pasiekti savo vyrą.
Ir net Rustemas - į Edirne atvykęs pasas niekaip nedžiugino panelės, tačiau teigė, kad sostinėje dabar pavojinga - daug žmonių sirgo maru.
Sužinojusi apie tai, Alexandra Anastasia Lisowska liepė pasai pasakyti suverenui, kad maro epidemija pasiekė Edirne.
Rustemas, atvykęs į sostinę, iškart nuėjo pas suvereną ir pasakė, kad meilužę reikia skubiai išnešti iš rūmų Edirne, nes ten „vaikšto“ maras.
Sultonas pasiuntė vyriausiąjį gydytoją pas Aleksandrą Anastasiją Lisowską, kad jis galėtų asmeniškai patikrinti situacijos rimtumą.
Vyriausiasis gydytojas, apžiūrėdamas rūmus, rado jaunuolį, mirusį nuo maro. Priėjęs prie ponios kambarių, jis įsakė jai skubiai ruoštis - ji persikėlė į rūmus Bursoje.
Alexandra Anastasia Lisowska, nusivylusi vyro sprendimu perkelti ją ne į sostinę, o į kitus rūmus, atsisako palikti Edirne.
Kai vyriausiasis gydytojas pasakė Suleimanui apie meilužės sprendimą, jis supyko, kad ji vėl nepakluso jo įsakymui. Suleimanas asmeniškai nuėjo pas Aleksandrą Anastasiją Lisowską.
Alexandra Anastasia Lisowska, susitikdama su suverenu, sakė, kad jai nereikia gyvenimo, o koks skirtumas mirti - nuo melancholijos ar maro.
Alexandra Anastasia Lisowska dar kartą paprašė Suleimano atleidimo ir jis negalėjo atsisakyti mylimosios. Suleimanas atleido žmonai ir leido grįžti į sostinę.
Šį kartą Alexandra Anastasia Lisowska vėl pasiekė tai, ko norėjo, tačiau jos nebuvimo metu hareme įvyko dideli pokyčiai.
Ayas - Pasha nebėra, o Lutfi - Pasha tapo didžiuoju viziriu.
