Kaip ir dabar, yra daug žmonių, turinčių žemą savigarbą ir visišką savigarbos stoką. Bet jei žmogus negerbia savęs, jis niekada nebus kaip asmuo! Esame įpratę gerbti vyresniuosius, kolegas, kitus, bet kodėl daugelis pamiršta apie save? Mes nebendraujame su savimi, negirdime savo norų, tiesiog leidžiame viskam praeiti pro šalį. Mes darome geriau dėl kitų, stengiamės dėl kitų ir keliame save į paskutinę vietą.
Tačiau labai svarbu išgirsti save, pasirūpinti savimi, tuomet bus galima išvengti gyvenimo negatyvo, o tai kardinaliai pakeis mūsų gyvenimą. Ji taps daug geresnė, laimingesnė, šviesesnė.
Jei žmogui pavyksta padidinti savigarbą, jis tampa savarankiška visaverte asmenybe. Jis tikrai žino, ko nori, o ko ne, kas jam priimtina bendraujant su žmonėmis ir ko jokiu būdu netoleruos.
Štai pavyzdys moters, kuriai trūksta savigarbos. Ji ištekėjusi ir turi du vaikus. Ji aukojasi savo vaikams ir vyrui. Jis ją žemina, įžeidžia, pakelia prieš ją ranką, o ji viską ištveria, klusniai jam paklūsta, viską laiko savaime suprantamu dalyku. Vaikai jai nepaklūsta, negerbia. Ir viskas vyksta tik dėl to, kad ji negerbia savęs. Ji yra tarsi nemokama programa savo šeimai, ji visada gali būti grubi, užčiaupti ją, pasinaudoti ja.
Pagarba sau gelbsti žmogų nuo sielvarto ir suteikia laimės. Jis pradeda siekti pozityvumo, savo tikslų, normalaus gyvenimo. Ta moteris labai bijo prieštarauti vyrui, nes bijo gyventi viena, be vyro. Bijo, kad viena neištrauktų vaikų. Ji bijo, kad jos nesupras vaikai, nesupras ir tėvai. Ir ji nesiekia savo tikslų. Ji plaukia su savo gyvenimo srove, diena iš dienos vis labiau gęsta.
Jei ji gerbtų save, ji nešvaistytų laiko ginčytis su tais, kurie to nenusipelnė. Ji niekuomet nepamirštų savo įsitikinimų ir principų dėl ko nors, tiesiog užtikrintai judės į priekį, nieko nebijodama. Taip, sunku visiems, bet reikia neprarasti savigarbos!
Visi norime gyventi geriau, bet kol neatsitrauksime nuo žemės, niekas nepasikeis. Nustokite teisintis sau, priekaištauti dėl klaidų. Jei taip padarėte, vadinasi, taip ir turi būti. Atsisveikink su tais, kurie tavęs negerbia, kurie begėdiškai vagia tavo laiką. Nustok kažko laukti. Jūs esate pats mylimiausias žmogus. Niekas tavęs nemylės labiau už tave patį, niekas tavęs nepažįsta geriau už tave patį, niekas tavęs negerbs tiek, kiek gali gerbti save! Kol negerbsi savęs, kitiems nebūsi jokia vertybė!
Nustokite lyginti save su kitais. Turėtumėte tapti geresniu lygindami save tik su žmogumi, kuris buvote anksčiau! Gyvenkite šia diena, nustokite kreipti dėmesį į kai kurias smulkias bėdas ir kitų žmonių nuoskaudas, nepriekaištaukite dėl praeities klaidų, atsikratykite praeities nusivylimų naštos.
Nustokite kontroliuoti viską, kas vyksta, įtikinkite visiems ir prisitaikykite prie visų. Nesijaudinkite, jei negalite pakeisti to, ko negalite valdyti.
Taip, savigarba, tam tikra prasme, savanaudiškumas. Bet tai yra tikrasis sveikas savanaudiškumas, kuris tiesiog leidžia žmogui dėti savo interesus aukščiau visko gyvenime, atstumdamas viską, kas slopina, veda į neviltį, atima džiaugsmą.
Ugdykite pagarbą sau, nes tai labai paveikia jūsų gyvenimą. Gyvenimas yra vienas, ir jį reikia gyventi apgalvotai, sveiku protu, mylėti save ir girdėti savo norus.
Originalus straipsnis paskelbtas čia: https://kabluk.me/psihologija/samouvazhenie-ochen-silno-vliyaet-na-vashu-zhizn.html
